Budapeštas dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimų, o ši ataskaita dar labiau pagilins nesutarimus.
EK metinė ataskaita dėl teisinės valstybės būklės skirta ES narėms ir kai kurioms į ją pretenduojančioms įstoti šalims.
Šiuo metu blokui pirmininkaujanti Vengrija įsiutino savo ES partnerius įvairiais klausimais.
Tarp jų – numanomas demokratijos nuosmukis daugelyje vidaus reikalų sričių, pagalbos Ukrainai stabdymas ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vykdoma diplomatija su Maskva, siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis Kremlius sutiktų nutraukti karą.
„Vengrijoje Komisija mato tikrą sisteminę problemą, susijusią su teisine valstybe“, – spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta ataskaita, sakė už teisingumą atsakingas eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas).
Budapeštas ne tik nepadarė jokios pažangos sprendžiant naujausioje metinėje ES ataskaitoje nustatytus teisinės valstybės principo pažeidimus, bet ir privertė EK padidinti Vengrijai rekomenduojamų taikyti taisomųjų priemonių skaičių iki aštuonių – viena daugiau nei pernai.
„Manau, kad tai absoliutus rekordas ataskaitose dėl teisinės valstybės būklės“, – sakė vienas ES pareigūnas, norėjęs išlikti anonimu.
Aukšto lygio korupcija
Ataskaitoje teigiama, kad korupcija Vengrijos viešajame sektoriuje, ekspertų ir verslo atstovų nuomone, išlieka didelė, o prokurorai aukšto lygio korupcijos neidentifikuoja.
EK teigė, kad „ypač didelė korupcijos rizika nustatyta vietos lygmeniu ir savivaldybėse, nurodant pavyzdžius, kaip politiniai tinklai gali lemti piktnaudžiavimą viešųjų pirkimų procedūromis“.
Ataskaitoje sakoma, kad partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumo trūkumai „vis dar nepašalinti“.
Žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei taip pat iškilusi grėsmė dėl žiniasklaidos reguliavimo institucijos sudėties, valstybinės reklamos ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo trūkumo.
Be to, ataskaitoje teigiama, kad „didėjantis valstybės kišimasis ir savavališki valdžios sprendimai silpnina teisinį tikrumą ir tebėra įmonių veiklos bendrojoje (ES) rinkoje problema“.
EK nurodė, kad kai kuriose srityse buvo imtasi vangių ir neįpareigojančių taisomųjų veiksmų arba jų iš viso nebuvo.
Bendroje ataskaitoje dėl teisinės valstybės būklės nustatyta, kad 68 proc. pakeitimų, kuriuos EK rekomendavo praėjusių metų dokumente, buvo visiškai arba iš dalies įgyvendinti visose nagrinėtose šalyse.
Briuselis yra įšaldęs milijardines ES lėšas Vengrijai dėl jos atsilikimo nuo bloko standartų, nors pernai 10 mlrd. eurų iš šių lėšų buvo išmokėta prieštaringomis aplinkybėmis.
D. Reyndersas sakė, kad 10 mlrd. eurų buvo atlaisvinti, nes Budapeštui pavyko įgyvendinti dalinius pakeitimus teismų sistemoje.
Tačiau, anot jo, dar 20 mlrd. eurų liko įšaldyti, kol Vengrija išspręs su teisine valstybe susijusias problemas.
2018 metais pradėta ir vis dar tebevykstanti teisinė procedūra teoriškai gali baigtis tuo, kad Budapeštui bus atimta teisė balsuoti ES klausimais.
D. Reyndersas sakė, kad ši procedūra tęsiasi, o Briuselis taip pat yra pradėjęs „daug pažeidimo procedūrų (ES Teisingumo) Teisme dėl Vengrijos“.
Tarp aštuonių reformų, kurių EK paragino Vengriją imtis, yra teisingumo sistemos tobulinimas, lobistinės veiklos priežiūros stiprinimas, žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumo didinimas ir kliūčių, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, šalinimas.
