EK atstovai ragina Lietuvą mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, taupiau ir efektyviau naudoti energiją
Elektros ir dujų rinkos liberalizavimas, Lietuvos pastangos integruotis į ES vidaus rinką – kokius darbus dar reikia atlikti, kad būtume lygiaverčiai šios rinkos žaidėjai, ko reikia, kad energija taptų konkurencinga preke už ekonomiškai pagrįstą kainą.
Tokius klausimus aptaria Vilniuje ketvirtadienį vykstančios tarptautinės energetikos konferencijos, skirtoje aptarti ES vidaus rinkos kūrimą iki 2014 metų.
„Bendra ES vidaus rinka gali būti sukurta, tik sukūrus rinką kiekvienoje ES šalyje atskirai“, – konferencijoje sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, apgailestaudamas, kad dėl energetinės izoliacijos Lietuva yra atsidūrusi energetinėje izoliacijoje. Jo teigimu, kadangi esame priversti pirkti beveik tik iš vieno tiekėjo, esame suvaržyti derantis dėl energijos kainų. Jis akcentavo jungčių su Švedija ir Lenkija „LitPolLink“ ir kitų svarbą, dujų terminalo Klaipėdoje statybą ir kitus projektus, kuriuos ketinama įgyvendinti per kelerius artimiausiu metus. Ministro teigimu, jei atliksime namų darbus, nuo 2015 metų turėsime daug didesnes galimybes dujų rinkoje, o vėliau ir elektros rinkoje.
Europos Komisijos (EK) Ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato ekonomikos analitikas Jerzy's Pienkowskis, apžvelgdamas padėtį Lietuvoje ir lygindamas ją su padėtimi kitose šalyse, konferencijoje aiškino, kad energetikos kainos turi įtakos visiems šalies ūkio sektoriams. Jo teigimu, Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje visas energijos importas ateina praktiškai iš vienos valstybės – Rusijos. Tačiau atsinaujinantys šaltiniai, kurie sudaro apie 16 proc. energijos, padėtį, susidariusią uždarius Ignalinos atominę elektrinę, anot svečio, šiek tiek sušvelnina.
Vis dėlto pagal importuojamą elektros kiekį Lietuva yra viena iš labiausiai priklausomų nuo vienintelio tiekėjo valstybių, akcentavo J. Pienkowskis.
J. Pienkowskio teigimu, Lietuvoje energijos sunaudojimo efektyvumas blogiausias yra namų ūkyje. Jis pateikė skaičius, kurie rodo, kad 2011 metais Lietuvos energijos deficitas palyginti su BVP, buvo 7,8 proc. BVP. Tačiau svečias pabrėžė, kad Lietuva ES vertinama, kaip sėkmingai besinaudojanti JESSICA fondu ir kai kuriose kitose srityse.
„Būtų gerai sumažinti energijos deficitą, visų pirma diegiant energijos efektyvumo priemones“, – konferencijoje ES pageidavimus išsakė EK atstovas J. Pienkowski.
ES vidaus rinkos sukūrimo užbaigimo svarbą ir šalių rinkų integraciją konferencijoje akcentavo ir EK generalinio direktorato Vidaus rinkos skyriaus atstovas Kristof Kovacs. Jo teigimu, energijos rinkos problemų sprendimas yra susijęs ir su klimato kaitos problemų sprendimu. K. Kovacs pareiškė, kad per kelerius artimiausius metus tikimasi iš emės išspręsti rytinių ES valstybių energinės izoliacijos problemas ir pasiekti, kad jos būtų įjungtos į ES vidaus rinką.
Kalbėdamas apie iššūkius vartotojams, jis aiškino, kad paprasčiausiai „užrakinti” kainą turės neigiamą poveikį valstybės biudžetui ir stabdys investicijų į šalį atėjimą. K. Kovacs teigimu, nauda būtų trumpalaikė, o per ilgesnį laiką tai gali turėti net neigiamos įtakos konkurencingumui. Vis dėlto svečias sakė, kad Lietuvoje pastebi gerų poslinkių, kurie rodo, kad vartotojai neilgai trukus galės turėti pasirinkimo galimybę.
