Kaip įkrėsti proto nedrausmingiems eismo dalyviams? Į šį klausimą vakar Valstybinėje įmonėje „Klaipėdos regiono keliai“ surengtoje atviroje diskusijoje bandė atsakyti įvairių sričių specialistai. Net Dievo tarnai.
Nors situacija pastaruosius dvejus metus šalies keliuose gerėja - mažėja eismo įvykių, jų metu žuvusių ir sužeistų žmonių - vis dėlto problemos juose nesibaigia.
Remiantis statistika, pernai regiono keliuose buvo 49 „juodos dėmės“ - ruožai, kuriuose per metus įvyksta ne mažiau kaip 4 įskaitinės avarijos. Pasitelkus įvairiausias priemones avarijų sumažėjo 16-oje vietų, tikimasi, kad jos šiemet iš „juodųjų dėmių“ sąrašo bus išbrauktos.
Tyčia nekreipia dėmesio
Į valstybinius kelius Vakarų Lietuvoje prižiūrinčios įmonės organizuotą diskusiją atvyko apskrities savivaldybių ir policijos komisariatų atstovai, Kelių policijos Klaipėdos biuro viršininkas Alvydas Katkauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Čereška bei uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapijos klebonas Vilius Viktoravičius.
Dalyvių manymu, įstatyminė bazė, informacijos, sankcijų ir prevencinių priemonių šiandien Lietuvoje jau lyg ir pakanka, tačiau eismo dalyviai sąmoningai į juos nekreipia dėmesio.
Vakar surengto susitikimo metu teigta, kad didžiausią rūpestį kelia vairuotojų viršijamas greitis, vairavimas neblaiviam, saugos diržų nesegėjimas, be atšvaitų tamsiu paros metu vaikščiojantys pėstieji.
Jie, kaip ir dviratininkai bei vadeliotojai - bene labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai jie nukenčia dėl to, kad būna neblaivūs, nesegi atšvaitų.
Prie vairo - bepročiai?
„Klaipėdos regiono kelių“ vadovas Petras Kaučikas teigė girdėjęs, kad Lietuvoje apie 30 proc. vairuotojų yra nesubalansuotos psichikos, todėl nereikėtų stebėtis kai kurių vairuotojų nepaaiškinamu elgesiu keliuose.
„O ką daugiau galvoti, jeigu vairuotojas, pamatęs greitį ribojantį kelio ženklą, susinervina ir tyčia dar labiau spaudžia akseleratoriaus pedalą? Tokio ženklais nepamokysi, reikia statyti kliūtis“, - sakė P. Kaučikas.
Anot jo, „Klaipėdos regiono keliai“ nuolat įrengia naujus kelio ženklus, greičio ribotuvus, informacinius stendus, greičio matuoklius ir kitą įrangą, kuri galėtų užtikrinti saugumą keliuose, tačiau ji padeda ne visada.
„Kai įvyksta avarijos, puolama kaltinti įvairias tarnybas, tarp jų - ir kelininkus. Tačiau kodėl vairuotojas važiavo daug greičiau nei leidžiama, niekas nesidomi“, - kalbėjo P. Kaučikas.
Apie eismą - per pamokslą
Susitikimo metu sutarta aktyviau keistis informacija ir bendromis pastangomis parengti įvairių prevencijos priemonių, kurios padėtų žmonėms daugiau suprasti apie saugumą keliuose ir jų pačių atsakomybę už galimus įvykius.
Klebonas V. Viktoravičius neatmetė galimybės piliečius saugaus eismo mokyti specialiuose susibūrimuose po mišių ar net jų metu, jeigu pamokslo tematika būtų panaši.
Tuo tarpu A. Katkauskas prabilo apie kur kas griežtesnę prevenciją - baudas pėstiesiems, dviratininkams ir vadeliotojams.
„Jeigu neblaivus dviratininkas tamsoje važiuoja be šviesą atspindinčios liemenės ir dar ta pačia kelio puse, jis pats padidina riziką. Jeigu apie atšvaitų naudą jam negali išaiškinti žodžiu, gal tai jis supras gavęs baudą?“, - sakė pareigūnas.
Valdas Pryšmantas
