„Lietuviams kur kas sunkiau eismo įvykio deklaracijas pildyti užsienyje. Deklaracijoje lietuvių kalba yra laukelis, skirtas pasirašyti atsakingam už eismo įvykį asmeniui, o daugelyje kitų Europos valstybių deklaracijoje atskiro laukelio nėra. Jei vairuotojas prie savo parašo prideda prierašą „esu atsakingas“, draudimo bendrovės vis vien sprendžia pagal deklaracijoje išdėstytas aplinkybes ir prierašui svarbos neteikia. Visos Europos Sąjungos valstybių eismo įvykio formos yra standartizuotos, turėdamas formą lietuvių kalba, vairuotojas, net ir pildydamas užsienietišką formą, žinos jos turinį ir turės galimybę tiksliau pateikti eismo įvykio aplinkybes. Vis tik tautiečiams vertėtų atidžiau pildyti deklaracijas užsienyje. Pasitaiko, kad jie pasirašo šį dokumentą nesuprasdami užsienio kalbos, neįsigilinę į turinį, pasitiki kitu eismo įvykio dalyviu, kuris gali pasinaudoti situacija, iškreipti aplinkybes, nuslėpti duomenis“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento specialistas Giedrius Deveikis.
Pasak G. Deveikio, apie 80 proc. eismo įvykių užsienyje patiria vilkikai. Kaip rodo pusketvirtų metų BTA statistika, vidutiniškai per metus jie patenka į daugiau nei 2 tūkst. įvykių, tuo tarpu kitų transporto priemonių įvykių skaičius siekia 600-us.
Kaip teigia specialistas, daugiausia keblumų nutinka Didžiojoje Britanijoje. Net jei į eismo įvykio vietą ir atvyksta policija, ji nesudaro protokolo, kuriame būtų įvardijamas eismo įvykio kaltininkas, o eismo įvykio deklaracija tradiciškai šalyje nepildoma. Tačiau BTA rekomenduoja vairuotojams deklaracijas užpildyti asmenine iniciatyva, nes taip surenkama esminė informacija: įvykio data, vieta, dalyvių duomenys, aplinkybės, nubraižoma schema, o turint išsamią informaciją apie eismo įvykį draudimo bendrovei paprasčiau administruoti eismo įvykį. Jeigu kyla abejonių, ar deklaracija užsienio kalba yra užpildyta sąžiningai, ją rekomenduojame pasirašyti pridedant pastabą „pasirašau, bet nesuprantu arba nesutinku“. Tokiu būdu vairuotojas patvirtina, kad įvykyje dalyvavo ir palieka draudimo bendrovei galimybę tikslinti eismo įvykio aplinkybes. Jokiu būdu negalima taisyti jau užpildytos ir visų eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos. G. Deveikio teigimu, pasitaiko atvejų, kai kitas eismo įvykio dalyvis nesutinka užpildyti formos – tada rekomenduojame nufotografuoti eismo įvykį, surinkti kito eismo įvykio dalyvio, jo automobilio, draudimo duomenis. Kilus neaiškumams, vairuotojai visada gali susisiekti su draudimo bendrove.
Kaip teigė BTA ekspertas, kiekviena šalis turi savo įstatymus ir taisykles, specifiką. Štai pagal Rusijos Federacijos įstatymus, jei į eismo įvykio vietą policija nekviečiama, o dalyviai apsiriboja eismo įvykio deklaracijos pildymu, draudiminė išmoka negali viršyti 25 tūkst. Rusijos rublių – dėl šios priežasties šalyje policijos protokolai sudaromi beveik visada. Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje įvykus smulkiam eismo įvykiui policija dažnai atsisako vykti į eismo įvykio vietą, o atvykusi tik padeda apsikeisti draudimo duomenimis ir užfiksuoja eismo įvykio faktą. Šiose šalyse policiją vairuotojams patariama kviesti, jei turite kasko draudimą, įtariate, kad kitas eismo įvykio dalyvis neblaivus arba jei su kitu eismo įvykio dalyviu nepavyksta susitarti. Jei policija neatvyksta, o deklaracijos lapų neturi nei vienas iš įvykio dalyvių, rekomenduojame viską surašyti ant paprasto lapo, nubraižyti eismo įvykio schemą ir abiems vairuotojams pasirašyti. Taip įvykiai neretai fiksuojami Lenkijoje, toks dokumentas vadinasi „Oswiadczenie“.
Vis tik draudikai griežtai rekomenduoja patekusiems į eismo įvykį svečioje šalyje pasirūpinti, kad į eismo įvykio vietą būtų iškviesta policija, o jei ne, tada bent surašyta eismo įvykio deklaracija. Jeigu į eismo įvykio vietą policija neatvyksta arba ji nesudaro eismo įvykio protokolo, tuomet deklaracija tampa pagrindiniu dokumentu, patvirtinančiu eismo įvykio faktą bei nusakančiu jo aplinkybes.
