“Tą, kurio dvasia susijusi su jūra, visuomet žavės vaizdas mažo laivo, kuris drąsiai stumiasi tarp didelių bangų.” Taip rašė kliperių epochos kapitonas ir anglų marinistikos klasikas Džozefas Konradas (Joseph Conrad, 1857-1924) esė “Jūros veidrodis”.
Jūros žmogus ir geras specialistas nenorėjo suprasti didelio tonažo laivų ir ypač didelių keleivinių laivų gerbėjų. Dž.Konrado literatūriniame palikime ne kartą randame panašių minčių. Jis teigė, kad didesnis nei 3 tūkstančių tonų laivas jau yra kažkas panašaus į gamyklą ar fabriką. Jam atrodė, kad giganto jūrininkai nejaučia laivo, ypač audros metu.
Dingsta romantika
Ir iš tiesų dviejų šimtų metrų ilgio laivo šturmanas, gerdamas kavą uždarame tiltelyje laivagalyje, tikrai nejaus bangų smūgio, kurį patiria laivo priekis kirsdamas tas bangas.
Mūsų laikų statistika rodo, kad todėl daug laivų, ypač su balastu plaukiančių balkerių, žūva.
Didelį įspūdį padarė atplaukęs kruizinis laivas “Constellation”. Beveik visi Lietuvos laikraščiai apie jį rašė.
Svarbiausia, pabrėžtas jo dydis ir restoranų gausa. Viešbutis “Reval Hotel Lietuva” netgi sudarė kelių dešimčių savo klientų grupę ir specialiu lėktuvu atskraidino apžiūrėti “nuostabųjį laivą” ir jame papietauti.
Perskaičiau apie tai viename elitiniame žurnale. Tačiau, pažiūrėjęs į ryškias nuotraukas, nemačiau laivo.
Sužinojau tik, ką ekskursantai valgė, kiek padavėjų juos aptarnavo ir kiek reikėjo duoti arbatpinigių.
Teisus buvo Konradas – tai ne laivas, o plaukiojantis viešbutis. Sutinku, kad pastatyti tokį laivą kaip „Constellation“ – puikus laivų statytojų pasiekimas.
Jo valdymas jūrose ir uoste taip pat navigacijos mokslų progresas. Žmonės, valdydami tokį laivą (su kompiuterių pagalba), atlieka tai atsakingai ir tiksliai.
Tačiau jie įdeda mažiau dvasinių, kūrybinių jėgų, palyginti su praėjusių amžių jūreiviais, nutolsta nuo jūros, nejaučia stichijos dvasios.
Keleiviai, sėdėdami to laivo baruose ar lošdami kazino, tikriausiai taip pat neturi laiko ir noro pasigrožėti jūrų platybėmis. Taip pat jie nejaučia ir bangavimo, nes laivas turi stabilizatorius. Nebelieka jokios romantikos.
Kenčia kapitono įvaizdis
Kapitono, kaip jūrų vilko, įvaizdis taip pat išblėsta. Tokiame laive yra stipri navigatorių grupė, kuriai ir patikima valdyti laivą. Kapitonas turi “svarbesnių” pareigų: užimti keleivius kalbomis ir linksmybėmis, dalyvauti oficialiuose renginiuose.
Sklando legendos, jog kadaise didelių keleivinių laivų kompanijos į tolimąjį plaukiojimą skirdavo po du kapitonus. Vienas eilinis “jūrų škiperis” vairuodavo laivą, o kitas, pasidabinęs auksinėmis regalijomis, šokdino kilmingas damas ir pasakodavo siaubingas jūrines istorijas romantikos ištroškusiems jų vyrams.
Šis kapitonas nebūtinai turėjo būti jūrininkas. Tai galėjo būti bet koks žmogus, turintis artistiškų gabumų. Bet tai nebuvo lengvas darbas – daugiau kaip du reisus niekas negalėjo išlaikyti.
Apie tai rašė mūsų laikų anglų marinistas Ričardas Gordonas romane “Kapitono stalas”.
Trampinio laivo kapitonas, tikras “jūrų škiperis”, netikėtai buvo paskirtas keleivinio laivo kapitonu ir jau po poros dienų išplaukė iš Liverpulio į Australiją.
Bendraujant su keleiviais, jam teko susidurti su didžiulėmis problemomis. Vienintelis žmogus, kuris galėjo jam patarti ir padėti, buvo jo stiuardas.
Puiki knyga, daug angliško humoro. Autorius žinojo, apie ką rašo. Per keletą metų kaip prekybinio laivo gydytojas jis atliko daugybę tolimųjų reisų.
Pastovumas pagirtinas
Ir dar pora žodžių apie laivų įgulas. Didelių laivų, ar tai būtų kruizinis laivas su tūkstantine įgula, ar naftos bokštus aptarnaujantis laivas-kranas su keliais šimtais specialistų, kurie keičiasi kas porą mėnesių, įgulos niekados nebus tokios susitelkusios kaip mažo laivo pastovi jūreivių grupelė.
Anksčiau daugelio laivų savininkai specialiai leisdavo nedideliuose laivuose keletą metų dirbti tiems patiems žmonėms, ypač vadovaujantiems.
Dešimt metų viename laive būdamas kapitonu, vyresniuoju mechaniku ar bocmanu, tikrai pradedi jausti tą laivą, geriau rūpiniesi jame dirbančiais žmonėmis.
Dabar taip yra daroma vis rečiau. To neįmanoma padaryti ir dideliuose laivuose.
Panašiai yra ir žemėje: žmonių susvetimėjimas - didmiesčių, o ne miestelių problema.
Eimutis Astikas yra jūrų kapitonas
