VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė portalui tv3.lt pasakojo, kad komplikacijos atliekant odontologines procedūras apskritai yra retos ir skiriasi priklausomai nuo to, koks gydymas pacientui taikytas.
„Kiekviena procedūra gali turėti tam tikras savo komplikacijas, vienokios jų gali būti chirurginės intervencijos metu, kitokios – plombuojant, atliekant burnos higieną ar protezuojant. Vienos jų gali būti dažnesnės, kitos retesnės, dar kitos išvis labai retos. Taigi nėra įmanoma jas trumpai apibendrinti.
Paprastai su pacientais visos galimos komplikacijos yra aptariamos prieš procedūrą, jis įspėjamas, kaip elgtis, jei pajaučia kažkokius simptomus, kviečiame kontrolei, nepaliekame paciento likimo valiai“, – komentavo gydytoja.
Nuo lengvo drebulio iki rimtų problemų
Vis tik ji įvardijo vieną komplikaciją, kuri galėtų būti bendra visoms sritims – tai yra paciento organizmo reakcija į nuskausminimą.
„Beveik visos mūsų procedūros yra atliekamos su nuskausminimu. Ir šios reakcijos gali būti labai įvairios, priklausomai nuo daugelio išorinių veiksnių, paciento bendrų ligų, vartojamų vaistų, bendrai emocinės būklės tuo metu. Šios komplikacijos gali būti nuo lengvo baimės jausmo, kažkokio drebulio, nualpimo ar galvos svaigimo iki anafilaksijos ar kažkokių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų“, – komentavo gydytoja.
Paklausta, ar tokių pasekmių gali turėti ir odontologijoje taikoma narkozė, pašnekovė patvirtino, kad viskas turi savo riziką.
Beveik visos mūsų procedūros yra atliekamos su nuskausminimu. Ir šios reakcijos gali būti labai įvairios, priklausomai nuo daugelio išorinių veiksnių, paciento bendrų ligų, vartojamų vaistų, bendrai emocinės būklės tuo metu.
„Narkozė yra kelių rūšių – yra bendrinė nejautra, kai pacientas pilnai migdomas, tai dažniausiai atliekama stacionaro sąlygomis, operacinėje. Arba yra intraveninė sedacija, kuri gali būti taikoma ir odontologinėje kėdėje, bet tas yra atliekama su anesteziologo priežiūra ir tai yra papildoma nejautra, ką mes leidžiame pacientui vietiškai burnoje. Šios nejautros taikymas gali turėti ir įvairiausių papildomų rizikų“, – aiškino R. Rastenienė.
Nė vienas neapdraustas nuo alerginės reakcijos
Pašnekovė konstatavo, kad nuo alerginės, anafilaksinės reakcijos į medikamentus iš esmės nėra apdraustas nė vienas. Ne veltui ir ruošiami studentai yra mokomi prireikus suteikti pirmą pagalbą. Vis tik tokios reakcijos yra labai retos.
„Anafilaksinės reakcijos tikrai yra vienetiniai atvejai ir dirbdami didžiojoje ligoninėje beveik ant pirštų žinome tuos pacientus, kurie tikrai yra alergiški ir kuriems gali kilti tos reakcijos arba jau buvo kilusios. O netikėtos, nelauktos reakcijos gali pasitaikyti, bet jos visame pasaulyje aprašomos kaip vienetai – vienas 100 ar 200 tūkst. pacientų. Tai tikrai nėra kasdienė dažna situacija.
Pasak jos, juo labiau pavieniai atvejai, kad tokios sunkios reakcijos įvyktų visiškai sveikam, jokių vaistų nevartojančiam ir lėtinių ligų neturinčiam žmogui.
Vis tik kalbant apie vyresnio amžiau grupės pacientus, kurie dažniau serga lėtinėmis ligos, vartoja vaistus, gydytojos aiškinimu, daugiau pasitaiko ne alerginės reakcijos, o vaistų sąveika, kuri gali sukelti tam tikrų rizikų.
„Visi odontologų naudojami nuskausminamieji veikia kartu viso organizmo kraujotaką, tad kiekvienas vaistų suleidimas gali turėti tam tikrų reakcijų – nuo lengvo širdies plakimo iki aukšto kraujospūdžio ir kitokių pasekmių. Todėl turime išsiaiškinti paciento būklę – turime vaistų, kuriuos skiriame turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, viskam esame pasiruošę, tik turime žinoti apie tai“, – pabrėžė burnos chirurgė.
Į dantų gydymą žiūri kaip į „remontą“
R. Rastenienės pastebėjimu, pastaruoju atveju dažna problema yra ta, kad nemažai žmonių į dantų gydymą žiūri kaip į nuo viso organizmo atsietą procesą.
„Didžiausia problema, kad pacientai odontologinį gydymą traktuoja kaip kažkokį smulkų remontą, nesusimąstydami, kad dantys yra tokie patys organai kaip kepenys, inkstai, širdis ir jie turi ryšį su bendra organizmo kraujotaka. Taigi jie neretai pamiršta paminėti kažkokias gretutines ligas, kad buvo kažkokius reakcijos į medikamentus kito gydymo metu, jie nepasako, kad jaučia stresą, šiandien prasčiau jaučiasi, širdis dreba, o tai gali sukelti rimtų pasekmių“, – pažymėjo burnos chirurgė.
Ji pabrėžė, kad gydytojai turi žinoti praktiškai apie visus paciento vartojamus vaistus:
„Visi klausimynai, kurie duodami pildyti pacientams prieš procedūras, jie ne šiaip sau yra, o dėl to, kad tai yra svarbu. Ir labai dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai paskaitome sveikatos būklės anketą, joje visur parašyta, kad žmogus sveikas, o pradedi jį klausinėti, jis neprisimena, kad vartojo vieną, antrą, trečią vaistą.
Tada pradedi visko iš naujo klausinėti, kol suvedi visus galus, nes nuo paciento vartojamų vaistų priklauso ir nuskausminimo medikamentų pasirinkimas, jų dozė ir galimas poveikis, tada su tuo ir pacientą reikėtų pažindinti. Taigi tai yra bendradarbiavimo su pacientu klausimas. Bet kol žmonės eis dantų „remontuoti“, o ne gydyti, tol ir turėsime nesusikalbėjimus. Odontologas dantis gydo, o ne remontuoja, tai ir yra pagrindinis skirtumas.“
Vakarėlis prieš gydant dantis nėra gera mintis
Gydytojos aiškinimu, tam tikrų komplikacijų riziką padidina ir žalingi įpročiai.
„Pavyzdžiui, atrodytų, nekaltas vakarėlis iš vakaro jau gali turėti pasekmių gydymui, jei jis vyksta kitą dieną. Tai gali padidinti kraujavimo riziką, lemti organizmo reakciją į vaistus, kepenų sugebėjimą tuos juos metabolizuoti. Taigi paprastai norėtume daug ką žinoti iš pacientų, tik jie ne visada pasisako“, – apgailestavo R. Rastenienė.
Paklausta, ar rūkantiems pacientams gali kilti kažkokių reakcijų su vaistais rizika, pasak gydytojos, šis žalingas įprotis daugiau įtakos turi gijimo procesui:
„Yra įrodyta, kad rūkantiems lėčiau suveikia vaistai, kartais suveikia daugiau. Bet rūkymas daugiau įtakos turi pooperaciniam laikotarpiui, apsunkina gijimą, gali sukelti infekcijas, atmetimo reakcijas, jei kalbame apie kažkokias chirurgines intervencijas. Šiuo atžvilgiu tai yra vienas didesnių rizikos veiksnių.“
Prašo suleisti vaistų, net kai nereikia?
Paklausta, ar reiktų atskirti pačių odontologinių procedūrų ir pooperacinio laikotarpio, kada daug priklauso ir nuo žmogaus organizmo būklės, komplikacijas, gydytoja patikino, kad viską, kas vystosi ne taip, kaip norėtų specialistai, traktuojama kaip komplikacija.
„Nesvarbu, ar kažkoks pailgintas kraujavimas, ar netikėtas patinimas, ar kažkokios procedūros atsiradę skausmai, kurių neturėtų būti. Visa tai priklauso nuo atliktos procedūros ir paprastai apie galimas komplikacijas pacientai yra įspėjami, nurodomas režimas, kurio reikia laikytis, o atsitikus kažkam nenumatytam patariama kreiptis nedelsiant, neužsiimti savigyda.
Tad bendradarbiavimas yra labai svarbus. Suprantu, kad didelė dalis žmonių, atsisėdę į odontologo kėdę, būna dideliame strese ir kažką pamiršta ar neatsimena, dažnai ir po to nesikreipia, tad turime pasekmių, kurių turėtume neturėti. Ir visos jos yra skaudžios ne tik pacientui, bet ir personalui. Kita vertus, kai mūsų klausia, koks gali būti komplikacijų procentas – jis gali būti 0,01, bet jei jis atsitinka konkrečiam žmogui, tai jam yra visas 100 procentų“, – palygino gydytoja.
Visi klausimynai, kurie duodami pildyti pacientams prieš procedūras, jie ne šiaip sau yra, o dėl to, kad tai yra svarbu. Ir labai dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai paskaitome sveikatos būklės anketą, joje visur parašyta, kad žmogus sveikas, o pradedi jį klausinėti, jis neprisimena, kad vartojo vieną, antrą, trečią vaistą.
Ar kai kurie pacientai patys primygtinai neprašo nuskausminimo, nors to gal ir nereikia? Gydytoja sutiko, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau kitą kartą svarbu, kad pacientas nejaustų nerimo odontologo kėdėje.
„Jei įmanoma atlikti procedūrą be vaistų, visada stengiamės išaiškinti pacientui, patarti atlikti gydymą be vaistų. Tačiau kartais diskomfortas ir stresas sukelia didesnių bėdų nei vaistų suleidimas, nes pacientas bijo, tada pakyla spaudimas, tuo metu nedidelio kiekio vaistų suleidimas nuramina emocijas, tai palengvina tiek paciento būklę odontologo kėdėje, tiek mūsų darbą. Taigi derinamės prie kiekvieno individualiai, bet gydytojas tikrai niekada nesieks leisti vaistų, jei jų tikrai nereikia“, – paaiškino R. Rastenienė.
E.sveikata nepasitarnauja?
Pasiteiravus, ar apskritai nėra problema, kad odontologai neturi sklandaus priėjimo prie e.sveikatos ir paciento sveikatos būklės duomenų, pašnekovė patikino, kad faktiškai visi odontologai turi turėti priėjimą prie e.sveikatos ir į ją vesti duomenis.
„Jei e.sveikatoje yra įvesti mums svarbūs duomenys, galime pasiskaityti, bet, vienas dalykas, e.sveikata yra labai nepatogi, užima labai daug laiko joje kažką rasti, tą reikia daryti tikslingai. Pavyzdžiui, jei žmogus sako, kad vartoja kažkokius vaistus, tik neatsimena kokius, tai visada atsidarysiu e.sveikatą, pasėdėsiu ir paieškosiu.
Bet jei žmogus sako esą sveikas, tai lindimas į jo e.sveikatą kaip ir neatrodo tikslingas, nes tai visgi yra žmogaus asmeniniai duomenys ir ne visada jie ir sutinka, kad ieškotume ir žiūrėtume, taigi čia yra niuansų.
Bet to, būna, kai kurios gydymo įstaigos nebūna suvedusios informacijos. Sako pacientas, kad vakar buvo pas gydytoją, o mes to nematome. Taigi su šita problema tikrai susiduriame“, – pastebėjo R. Rastenienė.
Kas liečia dantis turbūt pats geriausias biznis koks tik gali būti.
Čekių jokių nebuvo viskas į kišenę juodas biznis.
