Mažame Lietuvos kaimelyje užaugusi aktorė prisipažįsta visuomet turėjusi kovotojos kodą savo kraujyje: „Augti kaime buvo lengva – mane visi žinojo ir buvo pripratę. Galbūt vaikai ir klausdavo tėvų, kodėl Oneida yra kitokia, tačiau aš pati to visai nepajutau“.
Oneida taip pat nepatyrė ir patyčių – buvo kitoje barikadų pusėje. Ji pripažįsta kadaise turėjusi daug pykčio ir užsidėjusi šarvus: „Visuomet galvodavau dviem žingsniais į priekį, nes bijojau pati būti užgauliojama“.
Aktorė įsitikinusi – kovą su patyčiomis reikia pradėti nuo savęs ir kalbėti apie tai garsiai – kad išgirstų visi. Pasak jos, kalbėti reikia ne tik apie patyčių aukas, bet ir besityčiojančius vaikus, kurie taip elgiasi ne iš smagumo. „Nesididžiuoju savo elgesiu vaikystėje, man skaudėjo taip elgtis. Buvau kompleksuota ir aš… atsiprašau“, – kalba Oneida.
Baigusi mokyklą ji įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, persikėlė gyventi į Vilnių. Aktorystė O. Kunsungos gyvenime neatsirado šiaip sau. Ji apskritai nemano, kad kažkas gyvenime atsiranda tiesiog. „Viskas klojosi labai natūraliai ir organiškai. Po mokyklos stojimo dokumentuose įrašiau dvejus aktorinio meistriškumo kursus. Vienus Vilniuje, kitus Klaipėdoje“, – prisimena talentinga moteris.
Aktorė pasakoja nedėliojanti savo gyvenimo į stalčiukus. Ji naudojasi atsiradusiomis progomis. Taip pat ir su dainavimu – ji nevadina savęs dainuojančia aktore ar vaidinančia dainininke. „Esu tas kas esu! Mėgstu dainuoti ir tai darau pasitaikius galimybei. Artistas turėtų išmanyti kuo daugiau dalykų, susijusių su jo profesija. Jeigu mokėčiau, aš dar ir šokčiau“, – juokiasi O. Kunsunga.
Visai netrukus tamsiomis žavingos aktorės garbanomis galės žavėtis ir televizijos serialų žiūrovai. Nuo birželio 1 dienos pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.30 val. TV3 seriale „Moterų laimė“ Oneida vaidins gyvenimo užgrūdintą merginą Rimą. Ji – kovotoja dėl neteisybės, galvojanti, kad visas bėdas ir jų sprendimus žino geriausiai. Ar Oneida atpažino save šiame personaže? „Esu emocionali, temperamentas daro savo, – šypsosi. – Būna, padarau ką nors visai neapgalvoto ir pagalvoju tik po to, arba prieš darant ką nors galvoju taip ilgai, kad galiausiai išvis nepadarau!“.
