„Mirusiųjų bijoti tikrai nereikia. Vienintelė dvasia, kurios reikia bijoti, yra velnias. Yra tokių vietų, kur vaidenasi, barškenasi, tada ta baimė ir atsiranda. Žmogus, girdėdamas reiškinius, kurių negali paaiškinti, natūraliai bijo, tai yra normalu. Jeigu sėdėtum kambary, ir pradėtų knyga lakstyti ar stalas važinėti, ar puodukas, – aišku, kad sureaguotume. Bet, jeigu suvokiame, kad tas reiškinys yra kažkoks ženklas, tai jį bandome išsiaiškinti“, – kalbėjo S. Bitkauskas.
Pats jis savo akimis nėra matęs tokių reiškinių kaip lakstantys po kambarį puodukai, bet pas jį dažnai ateina žmonės, kuriuos, kaip sako kunigas, tikrai yra apsėdęs velnias arba jų namuose vaidenasi.
„Šventinau vienos poros butą, kuriame vaidenosi ilgą laiką: ten naktimis katilinėje būdavo garsas tarsi kas kamuolį mėtytų. Galop pora neiškentusi atvažiavo pas mane, aš ten nieko negirdėjau. Pašventinau namą, ir jiems nebesivaideno. Kitas atvejis – gyvenau klebonijoje, kurioje, kaip sakė prieš mane dirbęs kunigas, vaidenosi. Aš kai atsikėliau, niekas man nesivaideno. Aš iš tų, kur nepatikiu taip lengvai“, – kalbėjo S. Bitkauskas.
Besimeldžiančių piktoji dvasia neima
Kunigas pažymi, kad pas tuos, kas meldžiasi ir nuoširdžiai tiki Dievą, tokios dvasios neapsireiškia –gal todėl egzorcistui pačiam ir niekada nesivaidenę.
„Tai priklauso nuo mūsų tikėjimo į Dievą, jeigu pasitikime Dievu, meldžiamės, tai Dievas mus saugo ir jokios dvasios iš mūsų nieko neprašo. Jeigu žmogus turi daug nuodėmių, nesimeldžia, tai piktoji dvasia jam gali neduoti ramybės, kad žmogų išvestų iš pusiausvyros. Juk velnias visada nori žmogų pražudyti ir atimti tikėjimą. Jei žmogus tikės, atliks išpažintį, atliks religines pareigą, tai tie dalykai dings“, – kalbėjo kunigas.
Kai žmonės pas jį kreipiasi dėl apsėdimo, jie ima pasakoti įvairius savo gyvenimo reiškinius. Tada, kalba egzorcistas, bandoma išsiaiškinti, ar tai tiesa, todėl kartais juos nusiunčia ir pas psichiatrą.
„Jeigu man yra keisti dalykai, aš nieko nesakau, pirmiausiu nusiunčiu pas psichiatrą – ką tie pasakys. Tai yra subtilūs dalykai, bet, kad yra dvasinis pasaulis, yra faktas, ir jis, pagal Bažnyčios patirtis, gali reikštis“, – kalbėjo S. Bitkauskas.
Prieš Vėlines, pažymi egzorcistas, nedaugėja besikreipiančių dėl apsėdimų, tačiau apskritai tokių žmonių tikrai yra labai daug.
„Šią savaitę nebuvo tokių skambučių, bet šiaip skambina dieną naktį. Žmonės kreipiasi dėl kažkokio diskomforto – tai jiems negerai, tai baimės, tai namuose kažkas negerai, jie jaučia dvasinį negerumą. Mūsų žmonės iš karto įtaria ir kažką teigia. Tada skambina egzorcistui ir bando išsiaiškinti, kaip gyventi ramiai. Bet yra kitų dalykų – ne paslaptis, kad šiais laikais veikia okultinis pasaulis – satanistai, įvairi magija – jie aktyviai veikia prieš Dievą, jie nemiega“, – pasakojo egzorcistas.
Požymiai, kad apsėdo nelabasis
Pasak jo, nelabasis žmogų apsėsti gali tada, kai jis yra nuodėmingas.
„Jei žmogus daro nuodėmę, nekreipia dėmesio į Dievo mokymą, tada jis patenka į velnio valdžią. Jei ne su Dievu, tai su velniu – negali tarnauti dviem ponams“,– sako kunigas.
Žmogus gali atskirti, jeigu jį apsėdo piktoji dvasia – tada, pasak egzorcisto, žmogui labai negera viduje, neramu, žmogus neturi ramybės, gali turėti blogą nuojautą viduje, kažko bijoti, gyventi tamsų gyvenimą.
„Turėjau vieną mergaitę – septintokę dabar, jei neklystu. Ji eina į mokyklą, mokosi gerai, bet nenori gyventi. Ji nieko nenori daryti, su niekuo bendrauti, ji mato velnius, velniai jai kažką sako. Ji sako mamai: mama, kam aš atėjau į šitą pasaulį? Aš dar neišsprendžiau visų dalykų su ta mergaite, pirmiausia nukreipiau ją pas psichoterapeutą. Tai dabar lauksiu atsakymo iš tos daktarės – gal ta mergaitė serga kokia psichinė liga“, – sakė egzorcistas.
Kunigas pasidalino, kad susitikimas su ja tikrai nebuvo pats lengviausias:
„Ta mergaitė važiuoti labai nenorėjo, ją mama atmonino, nesakė iš pradžių, kur važiuoja. Aš bandžiau su ja kalbėti, bet ji su manimi nekalba. Ji į mane žiūri, žvilgsnis baisus, ir nekalba. Liepiau žiūrėti į akis, nes velnias reiškiasi įvairiomis formomis, ir mes žiūrime, kaip juda akių lėlytės. Tai ji žiūri į mane kaip stabo ištikta, ir nieko nesako“, – pasakoja kunigas.
Jis sako, kad egzorcistai turi specialių tyrimo būdą, pagal kurį ir ištiria, ar žmogų apsėdęs velnias.
Močiutės, prabylančios lotyniškai
Kunigas sako, kad jis pats piktąją dvasią kitame žmoguje jaučia.
„Taip, ji kartais reiškiasi per žmogų, gali kalbėti. Gali būti įvairios manifestacijos, keisti, nenatūralūs reiškiniai: pradeda sukiotis rankos, pasidaro lanksčios, dar kas nors. Arba, pavyzdžiui, kokia močiutė, kuri nemoka jokios kalbos , nei anglų nei rusų, pradeda tiksliai ir tvarkingai lotyniškai kalbėti – tokių pavyzdžių yra daug. Reiškia, velnias pradeda kalbėti. Jeigu jam sakai išeiti, jis sako „nunkvat“ – niekada. Gali žmonės pradėti kalbėti senomis žydų ar aramėjų kalbomis“, – sakė S. Bitkauskas.
Egzorcistas sako, kad velnio išvarymas – ilgas ir nelengvas procesas. Kunigas sako turėjęs žmogų, kuris pas jį važinėjo kas mėnesį. „Dabar jaunuolis grįžęs į tikėjimą, labai uoliai meldžiasi – net tokias maldas, kurių net nesiūliau“, – sakė pašnekovas.
Kunigas pažymėjo, kad nors dvasių bijoti ir nereikėtų, tačiau, kai pas jį ateina apsėstas žmogus, S. Bitkauskas bijo – niekada nežinai, kas gali nutikti.
„Visada baisu, niekada nežinai, kaip žmogus elgsis. Man sykį per maldas vien moteriškė, tarp kitko, pati medikė, kuri turėjo apsėdimą, man vos rankos neišsuko. Aš uždėjau ranką ant galvos melstis, tai kaip ji griebė tą ranką, tai vos neišsuko. Dažnai prie tokių žmonių turime pagalbininkus, nes velnias visaip gali veikti“, – kalbėjo S. Bitkauskas.
Per Vėlinių savaitgalį kunigas palinkėjo žmonėms prisiminti mirusiuosius, sutvarkyti kapus ir pasimelsti:
„Reikia prisiminti mirusiuosius, sutvarkyti kapus – yra labai skaudu, kai matai nelankomus kapus. Aišku, ateiti melstis – didžiausia pagalba mirusiems yra maldos, tai bus pats geriausias darbas ir veiksmas. Ir nieko mums nereikia bijoti“, – sakė kunigas.
