Pirmiausia partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė, kad tradiciniai kairieji ir dešinieji nedvejodami puls jam po kojomis ir nuolankiai jungsis į bendrą koaliciją. Tik pamiršo, kad vienintelis klausimas, kuriuo šią kadenciją konservatoriai ir socialdemokratai parodė pavyzdingą vienybę, buvo balsavimas dėl visuotinio dokumentų rodymo perkant alkoholį. Žilagalviai vėl svaigalų gali nusipirkti „oriai“ – be paso.
Ir viskas. Tokia ta vienybė per visus ketverius kadencijos metus. Tam, kad pamatytum, kiek kairieji ir dešinieji pajėgūs susitarti, užtenka pažiūrėti vieną Seimo posėdį. R.Karbauskis, matyt, nežiūrėjo, tuo metu kantriai klojo pamatus būsimai pergalei. Bet nieko, labai greitai „plačios koalicijos“ atsisakyta. Pabandė – nepavyko.
Vos laimėję jau diktuoja sąlygas žiniasklaidai
Tuo pat metu, po saldžios pergalės, užsimota gauti ne vieną, o du pagrindinius valdžios postus – ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko. Tai dar būtų niekis, atsižvelgiant į solidžią pergalę. Tačiau vėlgi – iškart po rinkimų – sugaudžia žinia, kad Ministru Pirmininku gali tapti ne Saulius Skvernelis, už kurį daugiausia ir balsavo naujų gelbėtojų ištroškusi tauta. Premjeru siūlomas Bronis Ropė. R.Karbauskis kraipė galvą – juk sykį ar du prieš keletą mėnesių apie tai buvo užsiminta, nejaugi rinkėjams čia naujiena? Bet galiausiai apsigalvojo ir pareiškė – B.Ropė premjeru nebus.
Deja, tai, kas pakartojama tik sykį ar du, rinkėjams visada yra naujiena. O pergalės skonį politikams reikėtų užmiršti iškart po rinkimų. Ir galvoti, ką šneka, antraip bus didelių problemų. Ypač, jei šnekama apie pinigus ir pensijas.
Esmė yra ta, kad pirmajame Seimo rinkimų ture iš viso balsavo daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Tai yra, beveik tiek pat, kiek yra kaupiančiųjų pensiją antrosios pakopos fonduose. Ir jeigu koalicijos dėlionės, būsimų ministrų kandidatūros ir netgi ideologijų skirtumai didžiajai daliai rinkėjų nerūpi visiškai, nuosavi pinigai, patikėkite, rūpi labai. O ką pareiškė R.Karbauskis, pasklidus žiniai, jog antrąją pensijų pakopą „valstiečiai“ ruošiasi naikinti? Jis savo bendražygiams uždraudė paaiškinti, kodėl to reikia!
Ir ne tik tai. Ir potencialus kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas, ir pats R.Karbauskis iškėlė sąlygą, kad šia tema su žurnalistais kalbės tik tiesioginiame eteryje ir mažiausiai 10 minučių, nes „per dvi minutes tokios sudėtingos temos neįmanoma išaiškinti“.
Stop. Noras diktuoti sąlygas žiniasklaidai šiuo atveju – antraeilis dalykas. Tai labai knieti visoms politinėms jėgoms, visada ir visur. Pirmas dalykas yra teisėti rinkėjų lūkesčiai.
Apie užmojus pertvarkyti pensijų sistemą ne tik užsiminta vienur kitur žiniasklaidoje. Apie tai rašoma ir partijos rinkimų programoje. Didžioji dalis rinkėjų nėra tiek išprususi finansiškai, kad iškart susivoktų, kam reikia reformos ir kokia iš to bus nauda. Pirmas jiems kylantis klausimas – kas bus su mūsų sukauptais pinigais? O per keliolika metų fonduose nugulė daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
Valstiečiai išsižada savo pažadų
Valstiečiai jau pyksta – esą niekas nesakė, kad pinigai bus nusavinti. Kaltais, kaip visada, liks žurnalistai ar tie patys nesusipratėliai žmonės, kurie panikuoja dėl menkniekio. Tačiau jie visi - išsilavinę ir ne, pilietiški ir nelabai, o ypač skurstantieji – yra jūsų rinkėjai. Kurie balsavo svajodami apie sotesnį kąsnį. Atsakymų visiems reikia čia ir dabar.
Ir kas, jei ne jūs, turite rinkėjams išaiškinti savo programos nuostatas? Bene visas ligšiolines permainas skandalai lydėjo tik todėl, kad žmonėms nesugebėta išaiškinti, kodėl to reikia. Pradedant naktinėmis reformomis, baigiant šauktinių grąžinimu.
Komunikuoti su rinkėjais reikia aiškiai, kantriai ir ilgai – visą kadenciją. Vargu ar pensijų sistemos pertvarka bus sudėtingiausias iššūkis per artimiausius ketverius metus. Tikrai bus temų, kurias žmonėms sunku išaiškinti per dvi minutes. Bet tai bus jūsų, valstiečiai, problema. Ir tik jūsų.
Blogiausia, ką galima sugalvoti – tai pliurpti apie būsimas permainas į kairę ir į dešinę, o po rinkimų užsisiūti burnas ir apsimesti, kad nieko nebuvo. Dainius Kepenis jau irgi išsižada žodžių apie sveikuoliams geresnes sąlygas ligoninėse. Koks sutapimas – ši tema irgi pernelyg sudėtinga, „frazės išimtos iš konteksto“, jį visi ne taip suprato.
Gal čia toks „profesionalų“ Vyriausybės bruožas. Profesionalai mano, kad reikalus išmano geriausiai ir nėra reikalo jiems kvaršinti galvų kvailais klausimais. Kalbėsim esą tada, kai bus sprendimai.
Deja, politika yra ir kompromisų, ir komunikacijos menas. Atrodytų, principas labai paprastas: kol dar nesugalvojai, kaip paaiškinti idėją, apie ją nekalbėk. Bet jeigu prabilai – būk malonus, išaiškink temą taip, kad visi suprastų.
Tikėsimės, kad R.Karbauskis atsisakys tylos politikos ir rinkėjai dar išgirs argumentuotus atsakymus, kas nutiks su pensijų fondais ir jų sukauptais pinigais.
Didelių komunikacijos klaidų darė visos buvusios valdžios. Patarlė, kad geriausia mokytis iš svetimų, kažkodėl valdžios galvas aplenkia. Net jeigu ir sparnai pakerpami.
O pergalė, iš tiesų, saldžiausia būtų ne iškart po rinkimų, o praėjus ketveriems metams. Tik nė viena valdžia tokios dar nepatyrė. Kažin, kodėl?
