Armijos pareiškime, kuris per televiziją buvo perskaitytas pirmadienį, M.Mursi buvo duotos 48 valandos paklusti šiam raginimui.
"Jeigu liaudies reikalavimai per šį periodą nebus patenkinti, ... (ginkluotosios pajėgos) paskelbs kelio gaires ateičiai ir jų įgyvendinimo priežiūros priemones", - buvo sakoma pareiškime.
Tačiau praėjusią naktį prezidentūra paskelbė pareiškimą, kuriame nurodo, kad toliau vykdys savo pačios planą dėl nacionalinio susitaikymo.
Armijos deklaracija, kuriai prezidentūra leidimo nedavė, gali sukelti painiavą, sakoma pareiškime.
Prezidentūra taip pat pasmerkė bet kokias deklaracijas, kurios "padidintų susiskaldymą" ir "keltų grėsmę socialinei taikai".
M.Mursi konsultuojasi "su visomis nacionalinėmis jėgomis, kad apsaugotų demokratinių permainų kelią ir apgintų liaudies valią", nurodė prezidentūra.
Civilinė demokratinė Egipto valstybė yra vienas svarbiausių sausio 25-osios revoliucijos pasiekimų. Egiptas absoliučiai neleis žengti jokio žingsnio atgal, kad ir kokios būtų aplinkybės", - pridūrė jie, turėdami omenyje 2011 metų sukilimą, per kurį buvo nuverstas diktatorius Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).
Armijos ultimatumas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai į viso Egipto miestų gatves išėjo milijonai protestuotojų, kurie ragino M.Mursi atsistatydinti.
Ultimatumą džiaugsmingai pasveikino M.Mursi oponentai, vis dar stovyklaujantys Kairo Tahriro aikštėje.
Judėjimas "Tamarud" ("Sukilimas"), kuris organizavo sekmadienio masinius protestus prieš M.Mursi, taip pat sveikino armijos pareiškimą ir sakė, kad ginkluotosios pajėgos "parėmė liaudį".
Tai "reikš pirmalaikius prezidento rinkimus", žurnalistams sakė "Tamarud" atstovas Mahmudas Badras.
Po armijos ultimatumo paskelbimo dešimtys tūkstančių protestuotojų džiūgaudami išėjo į Kairo, Aleksandrijos ir kitų Egipto didžiųjų miestų gatves ir aikštes.
Tahriro aikštėje protestuotojai reiškė paramą armijos vadui ir gynybos ministrui generolui Abdel Fattahui al Sisi (Abdel Fatahui Sisiui) ir skandavo: "Ateik Sisi, Mursi nėra mano prezidentas".
Armija, kuri vadovavo audringai pereigai po H.Mubaraką nušalinusio 2011 metų sukilimo, davė visoms partijoms savaitę laiko savo nesutarimams išspręsti.
"Šią savaitę nebuvo gestų ar veiksmų ženklų, - sakoma armijos pareiškime. - Tolesnis laiko švaistymas tik dar labiau padidins susiskaldymą, ... dėl kurio perspėjome ir toliau perspėjame".
Egiptą labai suskaldė nesutarimai tarp M.Mursi islamiškų jėgų šalininkų ir plačios opozicijos.
Didelis sekmadienio protestų dalyvių skaičius - pasak armijos, milijonai - suteikė iniciatyvą opoziciniam judėjimui "Tamarud", kuris paskelbė prezidentui savo ultimatumą, nurodydamas antradienio 17 val. (18 val. Lietuvos laiku) terminą jam atsistatydinti. Priešingu atveju judėjimas grasina neribotos trukmės pilietinio nepaklusnumo kampanija.
Tačiau armijos ultimatumas pridėjo daug papildomo svorio.
Sekmadienį per protestus žuvo 16 žmonių, aštuoni jų - per M.Mursi šalininkų ir oponentų susirėmimus prie Musulmonų brolijos būstinės Kaire, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Anksti pirmadienį protestuotojai padegė Musulmonų brolijos, iš kurios iškilo M.Mursi, būstinę ir ją išplėšė.
"Tai - istorinis momentas. Brolija pražudė šalį, tad vogti iš jos pateisinama", - sakė vienas vyras.
Vyriausybės aukšto rango pareigūnas AFP sakė, kad keturi ministrai - turizmo, aplinkosaugos, komunikacijos ir teisinių reikalų - įteikė atsistatydinimo raštus premjerui Hishamui Qandilui (Hišamui Kandilui).
"Tamarud" teigia, jog daugiau kaip 22 milijonai piliečių pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama, kad M.Mursi pasitrauktų iš posto ir kad būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai.
Sekmadienį opozicijos lyderis Hamdeenas Sabbahi (Hamdinas Sabahis) paragino kariškius įsikišti, jeigu M.Mursi atsisakys pasitraukti, tačiau pabrėžė, kad geriausia būtų, jeigu jis atsistatydintų savo noru.
M.Mursi oponentai kaltina jį išdavus revoliuciją – tuo, kad valdžia buvo sukoncentruota islamiškų jėgų rankose ir kad buvo sukeltas ekonomikos smukimas.
Tuo tarpu prezidento šalininkai sako, kad daug problemų jis paveldėjo iš korumpuoto režimo ir kad jam turėtų būti leista užbaigti savo kadenciją, kuri turi baigtis 2016 metais.
Tačiau sekmadienį vykę protestai prieš vyriausybę dalyvių skaičiumi užtemdė atsakomuosius prezidento šalininkų mitingus.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kurio vyriausybė teikia Egiptui didelę karinę pagalbą, paragino M.Mursi vyriausybę rasti bendrą kalbą su opozicija.
"Dabar aišku, kad nors ponas Mursi buvo išrinktas demokratiškai, dar reikia padirbėti kuriant tokias sąlygas, kuriomis visi jaustų, kad jų balsas yra girdimas", - sakė jis.
Jungtinės Tautos (JT) perspėjo, jog tai, kas nutiko Egipte, paveiks kitas šalis, kurios per 2011 metų Arabų pavasarį ar po jo nuvertė autoritarines vyriausybes.
"Tai, ką Egiptas daro su savo pereiga, padarys reikšmingą poveikį kitoms šalims regione", - sakė JT atstovas Eduardo del Buey (Eduardas del Bujis).
