Šis islamo ekstremistų išpuolis yra kruviniausias per šių laikų Egipto istoriją ir siaubingas ilgos kovos su vietinei „Islamo valstybės“ (IS) grupei priklausančiais maištininkais etapas.
Per išpuolį likę gyvieji ir Egipto vyriausiasis prokuroras teikia informaciją apie šias žudynes, daugiau kaip dvidešimčiai kaukėtų vyrų, nešančių juodą IS vėliavą, ėmus šaudyti ir sprogdinti al Raudos mečetėje per penktadienio pamaldas netoli Bir al Abdo miestelio.
Atvažiavę penkiais visureigiais, užpuolikai užėmė pozicijas prie mečetės durų ir langų, ir kai imamas jau buvo bepradedąs sakyti pamokslą, jie atidengė ugnį iš automatų ir ėmė mėtyti granatas į vidų, kur buvo apie 500 žmonių.
Maldininkai klykė, šaukė nuo skausmo. Panikuodami spūstyje jie puolė prie durų, vedančių į tualetus. Kiti mėgino iššokti pro langus. Išlikę gyvi pasakojo kaip klykė vaikai, matydami, kaip jų tėvai ar giminaičiai krenta negyvi nuo šūvių ir granatų sprogimų.
Kai siautėjimas baigėsi, liko negyvi 305 žmonės, tarp kurių buvo ir 27 vaikai, bei 128 sužeistieji.
Vienas liudininkų, Ebidas Salem Mansouras (Ebidas Salemas Mansuras) prisimena, kaip šaudydami į besimeldžiančius užpuolikai šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis).
Jie buvo taip susikaupę, kad tikrino kiekvieną auką ar ji dar gyva po šūvių papliupos. Tebekrutančius ar dar kvėpuojančius jie pribaigdavo šūviu į galvą ar krūtinę, sakė liudininkai. Atvykusius greitosios pagalbos medikus jie iš karto apšaudė, tad šie skubiai šoko į mašinas ir nuvažiavo.
Išpuolio penktadienį taikiniu tapusi mečetė buvo populiari tarp sufijų. Šios mistiškosios islamo šakos sekėjus daugelis islamistų laiko atskalūnais.
Pasak Egipto vyriausiojo prokuroro Nabilo Sadeqo (Nabilo Sadiko), užpuolikų buvo nuo 25 iki 30, kai kurie jų buvo kaukėti.
Veidų neprisidengę vyrai buvo ilgaplaukiai vešliomis barzdomis, vilkėję maskuojančias kelnes ir juodus marškinėlius. Vienas jų nešė juodą vėliavą su musulmonų šūkiu „Nėra kito dievo, tik Alachas ir jo pranašas Muhammadas (Mahometas)“.
Nors užpuolikai turėjo IS vėliavą, „Islamo valstybė“ atsakomybės dar neprisiėmė.
Skerdynes išgyvenusieji savo įspūdžiais šeštadienį dalijosi su agentūra „The Associated Press“ Ismailijoje, mieste prie Sueco kanalo.
„Žinojome, kad mečetę užpuolė (kovotojai)“, – sakė 38-erių E. S. Mansouras, dirbantis gretimoje druskos įmonėje ir prieš trejus metus apsigyvenęs Bir al Abde, mėgindamas apsisaugoti nuo kruvinų išpuolių kitose šiaurinio Sinajaus vietose. Penktadienį mečetėje dvi kulkos kliudė jo kojas.
„Visi gulėjo ant grindų, nepakeldami galvų; vos tik pakeltum galvą, gautum kulką, – pasako jis, – Šaudyta padrikai ir isteriškai iš pradžių, paskui jie ėmė veikti labiau apgalvotai; nušaudavo tuos, kurie neatrodė esą negyvi, kurie dar kvėpuodavo“.
Prezidentas Abdel Fattahas al Sissi (Abdel Fatahas Sisis) pažadėjo, kad išpuolio organizatoriai „neliks nenubausti“ ir kad Egiptas atkakliai tęs karą su terorizmu. Tačiau jis nepatikslino, kokių naujų veiksmų bus imamasi. Šeštadienį jis nurodė išpuolio aukoms atminti pastatyti mauzoliejų bei atšaukė kitą savaitę numatytą vizitą į Omano sultanatą Persų įlankos regione.
Kariuomenė ir saugumo pajėgos jau anksčiau vykdė daugiaplanes operacijas prieš kovotojus miestuose, kaimuose ir dykumų kalnuose Sinajuje, be to visame Egipte nuo balandžio galioja nepaprastoji padėtis. Visoje šalyje sulaikyta tūkstančiai žmonių, bandant sustabdyti islamistus, taip pat nepritariančius valdžiai ir ją kritikuojančius. Ši padėtis didina nerimą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų.
Stengdamiesi skleisti smurtą, kovotojai per pastaruosius metus susprogdino keletą koptų bažnyčių šalies sostinėje Kaire ir kituose miestuose bei nužudė dešimtis krikščionių. Manoma, kad grupuotės „Islamo valstybė“ nariai 2016 metais virš Sinajaus susprogdino Rusijos keleivinį orlaivį; tąsyk žuvo 224 žmonės. Dėl to smarkiai sumažėjo į šalį atvykstančių turistų.
Penktadienio išpuolis buvo pirmasis didelis kovotojų išpuolis prieš musulmonų bendruomenę, ir jis nustelbė visus ankstesnius išpuolius, kurių vyko net per ankstesnį islamistų kovotojų sukilimą praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje.
Toks didelis per vieną dieną žuvusiųjų skaičius primeną kitą įvykį, kai buvo nužudyta mažiausiai 600 žmonių 2013-ųjų rugpjūtį; tada Egipto saugumo pajėgos Kaire išvaikė dvi sėdimąsias demonstracijas; jas surengė Mohammedo Morsi (Muhamedo Mursio) šalininkai, protestuodami prieš šio islamiškų pažiūrų prezidento nuvertimą.
Grupuotės „Islamo valstybė“ vietiniai nariai praeityje yra taikęsi į sufijus. Pernai kovotojai nukirsdino svarbų vietos sufijų religinį lyderį, neregį šeichą Suleimaną Abu Herazą, ir egzekucijos nuotraukas paskelbė Internete. „Islamo valstybės“ internetinio žurnalo sausio numeryje aukštas pareigas šios grupuotės regioniniame padalinyje užimantis pareigūnas žadėjo taikytis į sufijus, kaltindamas juos stabmeldyste ir eretiškomis „naujovėmis“ religijoje bei perspėjo, kad grupuotė „neleis jiems gyventi“ Sinajuje arba Egipte.
Sufijų bendruomenėms, kurių nariai stengiasi priartėti prie Dievo giesmėmis ir poezija, priklauso milijonai egiptiečių. Sufijai taip pat reiškia didelę pagarbą šventovėms, kuriose yra palaidoti pamaldumu ir dorybingumus garsėję musulmonai.
Islamo ekstremistai suintensyvino smurtą Šiaurės Sinajuje po 2013 metų, kai kariškiai nuvertė demokratiškai išrinktą, tačiau visuomenę supriešinusį islamiškų pažiūrų prezidentą M. Morsį (Muhamedą Mursį) ir ėmėsi griežtų veiksmų prie Islamo brolijos judėjimą, įkalindami tūkstančius.
Tai sukėlė ilgalaikį ir slegiantį konfliktą, kurio centre atsidūrė Arišas ir jo apylinkių kaimai bei miestai. Kovotojams nepavyko perimti teritorijų kontrolės, tačiau kariuomenė ir policijos pajėgos taip pat nesugeba užtikrinti saugumo, nes ekstremistai nuolat surengia netikėtų išpuolių – daugiausia prieš patikros postus ir automobilių vilkstines.
