Antrąją dieną Venecijos kino festivalio dalyviai gavo dvigubą dozę Antonio Banderaso ir Salmos Hayek, kurie vaidina režisieriaus Roberto Rodriguezo filmuose "Vieną kartą Meksikoje" ir "Šnipų vaikučiai 3D: Žaidimo pabaiga".
Gitaristo sugrįžimas
Vesterno principu sukurto veiksmo trilerio "Vieną kartą Meksikoje" ("Once Upon a Time in Mexico") pasaulinė premjera įvyko nekonkursinėje festivalio programoje. Tai režisieriui Robertui Rodriguezui atnešusių šlovę kūrinių "El Mariachi" ir "Desperado" tęsinys, kuriame pasakojama apie vienišo muzikanto kerštą už mylimos merginos brutalų nužudymą. Filmas pasižymi žiaurių scenų gausa, efektingai suplanuotais susišaudymo epizodais, muzikiniais intarpais ir būriu žinomų aktorių. Šalia jau minėtų Antonio Banderaso ir Salmos Hayek čia vaidina Johnny Deppas (šiuo metu Lietuvoje jį galima pamatyti nuotykių komedijoje "Karibų piratai"), Willemas Dafoe, Mickey Rourke, Eva Mendes ir kine debiutuojantis dainininkas Enrique Iglesias.
Šis filmas yra gerokai atitolęs nuo realybės ir šiek tiek primena komiksą apie bebaimius vyrukus, šaudančius iš savo gitarų ir žudančius blogiukus. "Man patinka nerealūs filmai, nes labai mėgstu fantazuoti. Būtent todėl Johnny Deppo herojus turi tris rankas, o vėliau praranda vieną akį", - aiškino Robertas Rodriguezas, pradėjęs karjerą kine nuo animacijos. Jis pasirinko būtent tokį pavadinimą, nes norėjo pagerbti labiausiai gerbiamą režisierių Sergio Leone. "Iš tiesų tai buvo Quentino Tarantino idėja. Jam buvau sukūręs vaidmenį su pačiomis geriausiomis frazėmis, bet dėl Quentino užimtumo turėjau perleisti kitam aktoriui".
Pagrindinė žvaigždė
Venecijoje filmą "Vieną kartą Meksikoje" kartu su režisieriumi pristatė aktoriai Salma Hayek ir Johnny Deppas, vaidinantis CŽV agentu apsimetusį niekšą. Antonio Banderas negalėjo atvykti, bet jis pasirodys Lido saloje kitą savaitę, kai konkursinėje programoje bus rodomas trileris "Įsivaizduojant Argentiną". Spaudos konferencijoje didžiausias žurnalistų dėmesys buvo nukreiptas į Johnny Deppą, kuris šviesiai nudažytus plaukus slėpė po meksikietiško stiliaus skrybėle. Dešinės rankos riešą jis buvo apvyniojęs vaikiškais pakabukais, diržu ir amuletais.
Aktorius džiaugėsi, kad tapo šios vasaros pelningiausių filmų karaliumi ("Karibų piratai" visame pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės) ir gavo režisieriaus Roberto Rodriguezo leidimą sukurti muzikinę kompoziciją juostai "Vieną kartą Meksikoje". Po spaudos konferencijos jis dar ilgai dalijo autografus, nekreipdamas dėmesio į organizatorių kvietimą kuo greičiau eiti į užkulisius.
Trimatis seansas
Veiksmo komedija "Šnipų vaikučiai 3D: Žaidimo pabaiga" iš anksto visiškai nebuvo įtraukta į festivalio programą, tačiau kino kompanijos "Miramax" vadovai Venecijos festivalio jubiliejaus proga nusprendė padovanoti vienintelį nemokamą seansą, į kurį buvo kviečiami visi Venecijoje esantys vaikai. Kiekvienas žiūrovas gavo dovanų specialius akinius, kad galėtų didžiulėje cirko palapinėje įrengtos kino salės ekrane matyti trimatį vaizdą. Tai pirmas atvejis per visą Venecijos kino festivalio istoriją, kai filmas buvo demonstruojamas trimatėje erdvėje.
Prieš seansą režisierius Robertas Rodriguezas ir aktorė Salma Hayek mielai pozavo fotografams kartu su mažaisiais filmo žiūrovais. Kino kompanija "Miramax" į Veneciją specialiai atskraidino aktorių Sylvesterį Stallone, kuris vaidina pagrindinį blogiuką su keturiomis personalijomis. Tačiau Holivudo veteranas nespėjo atvykti į išskirtinį seansą, bet vis tiek reklamavo savo naujausią darbą.
"Šnipų vaikučiai 3D" yra labai smagus ir į žaidimą panašus filmas su gilia potekste. "Žmogumi-orkestru" pravardžiuojamas Robertas Rodriguezas (jis yra scenarijaus autorius, kompozitorius, specialiųjų efektų kūrėjas, montažo režisierius ir t.t.) savotiškai žaidžia su žiūrovais, liepdamas jiems užsidėti arba nusiimti akinius, ir mėgina įrodyti, kad kompiuteriniai žaidimai daro neatitaisomą žalą vaikų smegenims. Spalio mėnesį šio filmo premjera turėtų įvykti ir Lietuvoje. Bet jis neteks daug žavesio, jeigu nebus galimybės matyti trimačio vaizdo.
Kruvinų žudynių kronika
Konkursinėje festivalio programoje, kurioje dėl "Auksinio liūto" premijos varžosi 20 režisierių, jau buvo parodyti 3 filmai. Daugiausiai ovacijų sulaukė italų režisieriaus Paolo Benvenuti politinis trileris "Valstybės paslaptis" ("Segreti Di Stato"), kuriame detaliai nagrinėjamas 1947 m. gegužės 1 d. įvykęs susišaudymas Sicilijos miestelyje. Per jį žuvo 11 žmonių ir dar 27 buvo sužeisti. Sudėtingą bylą tiriantis advokatas atskleidžia vis daugiau įtariamųjų ir paslapčių, kurios neturėjo išplaukti į viešumą. Pasirodo, kad prie šių žudynių organizavimo prisidėjo mafija, medžiotojai, samdomi žudikai, dvasininkai ir netgi aukšti vyriausybės atstovai.
90 min. trukmės filmą įdomu žiūrėti netgi nieko apie svarbų Italijos istorijos įvykį nežinančiam žmogui. Visa medžiaga pateikiama labai originaliai: režisierius naudoja piešinius, kortas su įtariamųjų nuotraukomis, detalias schemas, taip pat pateikia įvairių filmavimo gudrybių. Tačiau labai abejotina, ar "Valstybės paslaptis" kada nors bus įtraukta į komercinius Lietuvos kino teatrų repertuarus. Vienintele galimybe parodyti filmą, ko gero, bus festivalis "Kino pavasaris". Režisierius Jonas Vaitkus iš šio kūrinio turėtų ko pasimokyti, kaip reikia perkelti ant kino ekrano šaliai svarbius istorinius įvykius.
Meilė ir kinas
Prancūzų režisieriaus Jacqueso Doillono melodramoje "Radža" ("Raja") perteikiama jaudinanti ir liūdna meilės istorija, į kurią netikėtai įsipainioja Maroke dirbantis prancūzų verslininkas (jį įkūnija į Billy Bobą Thorntoną panašus aktorius Pascalis Greggory) ir daug jaunesnė vietinė mergina. Jie bendrauja skirtingomis kalbomis, bet tai netrukdo perteikti savo jausmus, tačiau sukelia įvairių nesusipratimų. Todėl po to tenka taisyti savo klaidas kitokiais būdais. Labiausiai verta atkreipti dėmesį į aktorių vaidybą, kuri neleidžia atitraukti akių nuo ekrano.
Aziją atstovaujančio kūrėjo Tsai Ming-Liango komiška drama "Atsisveikinimas su kino teatru" ("Goodbye, Dragon Inn") yra kiek nuobodesnė, bet pasižymi originalumu. Filmo veiksmas vystosi sename kino teatre "Dragon Inn", kuris po kelių valandų bus visiems uždarytas. Seansai vyksta beveik tuščioje salėje, nes, kai kurių žmonių manymu, šis pastatas yra apsėstas piktų jėgų ir jame dažnai šeimininkauja dvasios. Vienoje scenoje senyvo amžiaus žmogus prabyla, kad šiais laikais kino niekas nežiūri.
Tačiau to negalima pasakyti apie Venecijos festivalio seansus, kuriuose labai retai galima rasti tuščių vietų, o prie bilietų kasų beveik visą dieną būriuojasi žmonės.
