San Sebastjane rodomi filmai pasižymi labai stipriais moteriškais vaidmenimis. Prancūzų aktorė Emmanuelle Beart nusipelno aukščiausio įvertinimo, bet dar reikia palaukti iki savaitės pabaigos, kai kino festivalio konkursinėje programoje debiutuos filmai su Cate Blanchett ir Scarlett Johansson.
Keista meilė
Taip jau sutapo, kad penktąją festivalio dieną konkursinėje programoje parodyti du filmai užtruko net po 2 val. 30 min. Abiem atvejais laikas kino salėje neprailgo, bet režisieriai tikrai galėjo iškirpti po keletą scenų.
Prancūzų kino veteranas Jacques’as Rivette sukūrė dramą "Mari ir Džuljeno istorija" ("The Story of Marie and Julien"), išsiskiriančią paslaptingu scenarijumi, puikiais dialogais, erotinėmis scenomis ir gera aktorių vaidyba. Lenkų kilmės aktorius Jerzy Radziwilowiczius vaidina laikrodžių meistrą Džuljeną, beprotiškai įsimylėjusį keisto charakterio merginą Mari, kuri vieną dieną paslaptingai pradingo, bet po to taip pat netikėtai vėl atsirado jo gyvenime. Vienišiaus gyvenimo būdą pamėgęs vyras supranta, kad mylimoji (ją nuostabiai vaidina graži ir talentinga Emmanuelle Beart) bet kada gali jį žiauriai įskaudinti, bet visai nežino, kaip Mari tai padarys.
Pagrindinė šio kūrinio idėja nėra nauja. Režisierius su scenaristais savaip interpretavo vieną labai gerai žinomą Holivudo filmą (jis buvo rodomas Lietuvoje) ir sulaukė už tai priekaištų.
Nušvilptas režisierius
Po filmo peržiūros įvykusi spaudos konferencija užtruko labai trumpai. Jos pabaigoje Jacques’as Rivette buvo nušvilptas, bet ne už filmą, o už keistą elgesį. Į kiekvieną pateiktą klausimą labai pasipūtęs režisierius sugebėjo atsakyti tik frazėmis: "Šito neįmanoma paaiškinti", "Jūs kalbate kaip kino kritikas", "Nežinau, apie ką jūs galvojate", "Daugiau negaliu nieko pasakyti" ir t.t.
J. Rivette šiek tiek atkuto, išgirdęs klausimą apie katiną, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį dramoje "Mari ir Džuljeno istorija". "Katinai yra nuoširdžiausi ir profesionaliausi aktoriai. Bėda tik ta, kad jie su malonumu daro tai, ko patys nori", - pasakė jis.
Neką daugiau pavyko sužinoti iš Emmanuelle Beart, kuri visą laiką kažką užsirašinėjo, rūkė ir pasakė tik tiek, kad šis vaidmuo jai yra labai svarbus, todėl ji nebenori apie tai kalbėti.
Vaizdajuostės įtaka
Kitą konkursinės programos filmą pristatė režisierius Francisko J. Lombardi iš egzotiškosios Peru. Dramos "Ko nemato akys" ("Ojos que no ven") veiksmas pagrįstas tikrais įvykiais. 2000 m. rugsėjo 13 d. nacionalinės televizijos eteryje parodyta vaizdajuostė atskleidžia, kad slaptųjų tarnybų vadovas ir šalies prezidento patarėjas mėgina papirkti vieną svarbų asmenį. Šis įrašas aukštyn kojom apverčia daugelio Peru gyventojų gyvenimus ir likimus.
Dramos "Ko nemato akys" jokiu būdu nepavadinsi politiniu kinu, nes režisieriaus didžiausią dėmesį skiria su šiuo įvykiu susijusių žmonių istorijoms. Žurnalistai, TV reporteriai, advokatai, gydytojai, politikai, samdomi žudikai ir jų artimieji stengiasi savo jėgomis kapstytis iš susidariusios situacijos. Jie nepažįsta vienas kito, bet jų likimai nuolat susipina.
Vėlgi ryškiausius vaidmenis šiame filme su geru scenarijumi atlieka moterys, kurios dar nėra tokios žinomos kaip Emmanuelle Beart.
Praeitis ir dabartis
Kinas nemiršta ir išlieka gyvas daugelį metų. Gerus filmus žmonės prisimena labai ilgai. Tokias išvadas galima padaryti po ispanų režisieriaus Victoro Erice'o dramos "Bičių avilio dvasia" ("The Spirit of the Beehive") specialaus seanso. Lygiai prieš 30 metų šis poetiškas filmas apie dvi mažas mergaites ir paslaptingą pabaisą buvo apdovanotas San Sebastjano kino festivalio pagrindiniu prizu. Šiais metais organizatoriai nusprendė atšvęsti nepamirštamo šedevro jubiliejų.
Kūrinio veiksmas vyksta mažame Ispanijos kaimelyje, kurio gyventojų ramybę sutrikdo kino seansas. Kartu su kitais vaikais pažiūrėjusios siaubo filmą "Frankenšteinas", dvi mergaitės ryžtasi surasti pabaisą, kuris, jų manymu, vaikštinėja kažkur prie miško.
Specialaus seanso pradžioje salėje susirinkę žiūrovai audringais plojimais pasveikino filmo kūrybinę grupę, kuriai vėl teko garbė atlaikyti populiarumo naštą. 51-ojo San Sebastjano kino festivalio vaizdo klipui ir oficialiam plakatui yra panaudota įsimintiniausia šio filmo scena - mergaitės ant bėgių laukia atvykstančio traukinio. Skirtumas tik tas, kad vieną jaunąją heroję pakeitė per tuos metus užaugusi aktorė Ana Torrent, pradėjusi karjerą kine 1973 m. dramoje "Bičių avilio dvasia" ir tuo metu sužavėjusi daugelį žmonių.