51-ojo San Sebastjano kino festivalyje rodomi filmai pasižymi originalumu. Simboliška, kad mieste prie Atlanto vandenyno įvyko stulbinančio dokumentinio filmo "Vandenyje" apie gyvenimą vandenyno platybėse pasaulinė premjera.
Pasaka suaugusiems
San Sebastjano kino festivalio programą sudaro 229 filmai iš 39 pasaulio šalių. Nė vieno lietuviško kino čia nėra, nes atrankos komisija nesulaukė jokių pasiūlymų iš mūsų šalies kino menininkų. O ne kino valstybe laikoma Olandija sugebėjo deleguoti net 3 nacionalinius filmus. Vieną iš jų sukūrė režisierius Alexas van Warmerdaras, kuris stengiasi įrodyti, kad pasakos gali būti įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Svarbiausia, kaip viską pavyks interpretuoti.
Dėl "Auksinės geldelės" premijos pagrindiniame konkurse besivaržantis filmas "Grimai" ("Grimm") yra siurrealus juodojo humoro siaubo trileris pagal legendinių brolių Grimų pasaką. Jo herojais tampa broliukas ir sesutė, kuriuos dėl pinigų ir maisto trūkumo tėvai nusprendžia palikti miške. Na, dar įmeta į apsiausto kišenę raštelį, rekomenduojantį keliauti pas dėdę į Ispaniją, nes ten labai šilta ir gražu. Būtent taip prasideda nauji Jonuko ir Grytutės nuotykiai šiuolaikiniame žiauriame pasaulyje.
Pakeliui į saulėtąją Ispaniją jie ryžtasi užmušti į spąstus įkliuvusį šunį, kad turėtų ką valgyti, o po to patenka į rūstaus kaimiečio nelaisvę. Pats negalėdamas patenkinti savo žmonos, jis tą kilnią misiją patiki miške sučiuptam jaunuoliui Jakobui ir budi prie lovos su užtaisytu šautuvu. Įveikę dar keletą kliūčių, broliukas ir sesutė galiausiai atvyksta į Ispaniją visiškai suklerusiu mopedu. Mergina greitai įsimyli ir atšoka vestuves su turtingu chirurgu, kuris užsiima nelegalia žmogaus organų transplantacija.
Tokio stiliaus filmo vaikams žiūrėti tikrai nerekomenduojama, nes jame yra daug erotikos, susišaudymų, žudynių, siaubingų momentų ir komiškų situacijų. Seanso metu visiškai neįmanoma nuspėti, kuriuo keliu savo įdomų scenarijų pasuks Alexas van Warmerdaras.
Premjera vaikams
Sekmadienio (rugsėjo 21 d.) vakarą San Sebastjane įvyko nacionalinė ir išskirtinė animacinės komedijos "Žuviukas Nemo" ("Finding Nemo") premjera. Ji buvo unikali tuo, kad vienas iš sėkmingiausių šio sezono filmų buvo rodomas ypač dideliame ekrane. Kiekvienais metais kino festivalio metu San Sebastjano olimpinis dviračių trekas pavirsta milžiniška kino sale, kurioje įrengtame 400 kvadratinių metrų pločio ekrane kiną gali žiūrėti net 3 tūkst. žmonių.
"Velodrome" savo filmus rodė režisieriai Bazas Luhrmanas, Melas Gibsonas, Pedro Almodovaras, Bernardo Bertolucci ir kiti, o amerikiečių kūrėjas Oliveris Stone'as šią salę pavadino "geriausiu kino teatru pasaulyje". Nors visiškai šalia esančiame stadione tuo pačiu metu futbolo varžybose žaidė San Sebastjano "Real Sociedad", unikalioji kino salė buvo užpildyta sausakimšai. Didžiąją auditorijos dalį sudarė vaikai, kuriems organizatoriai prieš seansą surengė mažytį spektaklį.
Magiškas kinas
Realaus žiūrėjimo įspūdžio aprašyti neįmanoma. Tą reikia patirti savo akimis ir ausimis. Išvakarėse tame pačiame "Velodrome" buvo surengta pasaulinė dokumentinės juostos "Vandenyje" ("Deep Blue") premjera. Kaip ir animacinėje komedijoje "Žuviukas Nemo", britų režisierių Alastairo Fothergillo, Andy Byatto ir Marthos Holmes filmo herojais yra povandeninio pasaulio gyventojai. Ekrane galima pamatyti delfinus, banginius, ruonius, pingvinus, ryklius, krabus ir kitokius gyvius.
Unikalų, magišką ir nuostabaus grožio filmą galima palyginti su panašaus stiliaus kūriniais "Mikropasaulis" ir "Migruojantys paukščiai". Tik šį kartą filmavimo grupė susidūrė su daug didesniais sunkumais, nes, pasak režisieriaus Andy Byatto, vandenyne nieko neįmanoma sukontroliuoti ir reikia ilgai laukti reikiamo momento. Dėl šios priežasties filmavimo darbai užtruko net 3 metus (nuo 1998 iki 2001 m.), o likusį laiką režisieriai praleido montažinėje, kad sugalvotų, ką daryti su 7000 valandų nufilmuotos medžiagos.
Jiems talkino 35 geriausi laukinės gamtos operatoriai, kurie darbavosi 200 skirtingų vietų (pvz., Maldyvuose, Meksikoje, Tailande, Venesueloje, Rusijoje, Bahamose, Antarktidoje ir t.t.). Ypatingų pagyrimo žodžių nusipelno 5 kartus nominuoto "Oskarui" kompozitoriaus George'o Fentono ir Berlyno filharmonijos orkestro muzika.
Tai dokumentinis filmas, bet jame yra daug dramos, humoro ir unikalių kadrų. Pavyzdžiui, labai efektingai atrodo banginio ir jūros liūto dvikova, poliarinės baltosios meškos bandymas sumedžioti ruonį, krabų šokis ar žuvėdrų nardymas į 15 metrų gylį. Kelios scenos yra nufilmuotos vandenyno gelmėje (ten kūrybinė grupė leidosi rusų submarinais "Mir"), kurioje režisieriai atrado dar niekam nematytų povandenio pasaulio gyventojų.
Baskai
San Sebastjane šiek tiek pakvipo ir kontroversija, kurią sukėlė režisieriaus Julio Medemo dokumentinis filmas "La Pelota Vasca" apie baskų situaciją. Užsienio svečiams toks darbas priminė originaliai sumontuotą ir informatyvų kiną, tačiau vietiniams gyventojams šis kūrinys yra ypač svarbus. Netgi vienas netikslus žodis apie ispanų ir baskų skirtumus čia gali sukelti konfliktą ar net karą. Ko gero, ne veltui San Sebastjano gatvėse galima pastebėti skelbimus, kuriais turistai yra informuojami, kad čia yra ne Ispanija ir ne Prancūzija, bet Baskų Respublika.
Julio Medemas yra laikomas populiariu nepriklausomo kino režisieriumi (jo puikūs filmai "Šiaurės ašigalio meilužiai" bei "Liusija ir seksas" nepasiekė Lietuvos kino teatrų). Be to, jis gimė San Sebastjane ir jo venomis teka baskų kraujas. Būtent todėl jis ryžosi rizikingam ir sudėtingam filmavimui, per kurį susitiko su abiem konfliktuojančioms pusėms atstovaujančiais politikais, žurnalistais, muzikantais, dailininkais, sportininkais ir net teroristinės organizacijos ETA aukų artimaisiais.
