Pirmajame naujųjų metų kino tope dominuojančiai šeimininkavo kino magijos burtininko Jameso Camerono „kuris stabiliai užpildo 3D sales visoje Lietuvoje, o bendrą lankomumo vidurkį sumenkina mažesnę paklausą turintys normalios versijos seansai.
Sulig gruodžio 31 d. suspėjęs nuskristi į milijono planetą grandiozinis filmas šiandien jau turi 1,25 mln. Lt pajamas ir dar negalvoja išjungti variklių.
Iki sausio 22 d. numatyto „Zero 2" starto rinkoje nesimato didžiosios salės vertų premjerų, tad „Įsikūnijimas" turės daugiau laisvės milžiniško potencialo išnaudojimui, jeigu tik jam bus sudarytos galimybės suktis per 3D projektorius. Panašu, kad 2 mln. Lt bus tik tarpinė stotelė šiam Holivudo gigantui, nes žmonės masiškai eina į jį tarsi neišauštų rytojus ir sufleruoja mūsų rodytojams, kad 3D salių Lietuvoje jau darosi per mažai.
Sausio 1-3 d. savaitgalį galingai startavo „Šerlokas Holmsas", kuriame yra pernelyg daug stiliaus, bet per mažai turinio. Lietuviai eilinį kartą pademonstravo begalinę meilę užsižaidusiam Guy'ui Ritchie ir savo pasirinkimu patvirtino ryškią tendenciją, kad užsienyje stipriai kritikuojamas ir vilčių nepateisinantis filmas Marijos žemėje daro finansinius stebuklus. 154,5 tūkst. Lt pajamos – tai nuostabi pradžia Roberto Downey jaunesniojo ir Jude'o Law duetui, kuris turėtų atvesti energingą pramoginį trilerį iki 450-500 tūkst. Lt.
„Alvinas ir Burundukai 2" sėkmingai padainavo tarp šv.Kalėdų ir Naujųjų metų, o šią savaitę turėtų pasiimti tokią pačią sumą, kokią prieš 3 metus išsivežė pirmasis charizmatiškųjų herojų pasirodymas. Bet akivaizdu, kad iš lietuviškai įgarsinto tęsinio laukiama geresnių rezultatų, o iki milijono jam dar toloka. Gaila, kad „Daktaro Dolitlio“ mamytė režisierė Betty Thomas pasistengė sumindyti pirmosios serijos svarbiausius privalumus ir tekštelėjo patį tiesmukiškiausią siužetą. Viskas, kas buvo gerai pas „Alviną ir burundukus“, beviltiškame pasimaivymų tęsinyje gavosi blogai. Net "Garfildas 2" originalioje versijoje įdomiau žiūrėjosi.
Belieka dar sykį pasidžiaugti, kad Lietuva turi etatinį supermeną ir prastų niekalų gelbėtoją Andrių Rožicką. Techniškai nepriekaištingas ir tobulai burundukų balsus imitavęs dubliažas su lietuviško vertimo perliukais ir neatpažįstamai užsibarikadavusiais įgarsintojais tempia filmą į šlovę. „Burundukai“ nėra tas filmas, prie kurio kokybės reikėtų kabinėtis. Visiems suprantama, kokiais tikslais jis užgimė. Klausiau tikslinės auditorijos nuomonių ir vaikams tęsinys labai patinka. Jie vienbalsiai sako, kad antrasis filmas yra žymiai geresnis už pirmąjį.
Įdomu būtų sužinoti, kaip vaikai vertina skraidančios Volgos nuotykius rusiškame bojevike „Juodasis žaibas". Nežinau, kuo ten apsvaigo Timuras Bekmambetovas, bet šį kartą sėkmės vėją pasikinkęs prodiuseris išleido absoliučiai naivų šlamštą su jį nuolat palaikančių kompanijų gaminamų produktų reklama. Jei dar nebuvote apsisprendę, kokią degtinę geriausia gerti naujųjų metų naktį ir kitas šventes, tai „Juodasis žaibas" turi konkretų pasiūlymą ir standartinę etiketę bruka į akis pirmai progai pasitaikius.
„Juodasis žaibas" – tai tikra rusiška chaltūra ir begėdiška „Žmogaus-voro" kopija. Po peržiūros keisčiausia buvo titruose skaityti, kad kažkokie pasipūtę genijai dar drįsta vadintis idėjos autoriais. Jokios idėjos šiame filme nėra, o vien tik holivudinio trilerio siužeto vagystė, išversta į rusų kalbą ir perkelta iš Niujorko į Maskvą. Režisieriai sugebėjo net muzikinio fono akordus pasisavinti.
