Lietuvos kino teatruose toliau triumfuoja veiksmo trileris apie automobilių lenktynes "Greiti ir įsiutę 2", kuriam neprilygsta kiti komercinio repertuaro filmai. O lietuvių režisierius Jonas Vaitkus pirmą kartą parodė ilgai laukto filmo "Vienui vieni" darbinę versiją ir aktyviai ruošiasi premjerai, kuri turėtų įvykti rudenį.
Artėja prie lyderių
Režisieriaus Johno Singletono lenktyninis trileris "Greiti ir įsiutę 2" ("2 Fast 2 Furious") per antrąjį savaitgalį sudomino 5,9 tūkst. žiūrovų ir surinko 65,2 tūkst. Lt pajamas. Palyginti su premjeriniu savaitgaliu, šie duomenys sumažėjo 61,5 proc. Tai yra kiek daugoka stipriai reklamuojamam filmui, kuriam greičiausiai sutrukdė Pasaulio lietuvių dainų šventė "Mes" ir karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ojo jubiliejaus paminėjimo renginiai. Bet užtai "Greiti ir įsiutę 2" su kaupu atsigriebė per kitas dienas ir iš viso savo pajamų baką jau papildė 392,2 tūkst. Lt.
Pagal šį rodiklį kino platinimo kompanijos "Bombos filmai" juosta pelningiausių 2003 m. filmų lentelėje kol kas užima 5-ąją vietą, bet dar per šią savaitę labai lengvai nuvažiuos iki 3-osios pozicijos.
Sėkmingos darbo dienos
Po puikaus starto "Greiti ir įsiutę 2" nesumažino greičio ir labai sėkmingai pasirodė darbo dienomis. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio šis filmas surinko 158 tūkst. Lt pajamas ir užtikrintai aplenkė savo didžiuosius konkurentus. Įdomu, kad "Matrica: Perkrauta" per tą patį laikotarpį iš žiūrovų kišenių išviliojo 138,4 tūkst. Lt, o į filmo "Žiedų valdovas: Dvi tvirtovės" seansus per pirmąją darbo savaitę buvo parduota bilietų už 116,4 tūkst. Lt.
Sunku tikėtis, kad galutinėje įskaitoje "Greiti ir įsiutę 2" aplenks filmų "Matrica" ir "Žiedų valdovas" tęsinius, kurie jau turi atitinkamai sukaupę 712 tūkst. Lt ir 677,2 tūkst. Lt pajamas. Tačiau režisieriaus Johno Singletono kūrinys dar gali pakovoti su savo pirmtaku 2001 m. filmu "Greiti ir įsiutę", kuris taip pat buvo demonstruojamas birželio mėnesį ir pajamas pasididino iki 601,1 tūkst. Lt.
Pagal pirmųjų 10 dienų rezultatus "Greiti ir įsiutę 2" nežymiai pirmauja ir turi 24 tūkst. Lt daugiau pajamų, bet nereikia pamiršti, kad "Greiti ir įsiutę" kovojo su daug stipresniais konkurentais (pvz., miuziklas "Mulen Ružas" ir fantastinė drama "Dirbtinis intelektas"), bet vis tiek sugebėjo neprarasti savo auditorijos.
Atpildas nepavyko
Liepos 4 d. Lietuvos kino teatruose įvyko trilerio "Atpildas" ("A Man Apart") premjera, tačiau jai nepavyko sudominti žiūrovų. Per tris dienas į šį filmą buvo parduota vos 916 bilietų už 10,3 tūkst. Lt. Tokie maži skaičiai byloja apie nesėkmę, nuo kurios neišgelbėjo nei veiksmo filmų žvaigždė Vinas Dieselis (jis vaidino juostoje "Greiti ir įsiutę", bet atsisakė darbuotis tęsinyje), nei reklaminiai pažadai išvysti kvapą gniaužiančias veiksmo scenas.
Šiaip tokio lygio filmas labiausiai tinka sekmadienio vakaro televizijos eteriui ir neturėtų būti rodomas kino teatruose. Tą puikiai suprato ir "Atpildo" prodiuseriai, kurie jau buvo nusprendę išleisti šį produktą vien tik vaizdajuostėse, tačiau nusprendė palaukti kelerius metus, kol iš mažai kam žinomo aktoriaus Vino Dieselio išaugs didelė žvaigždė. Paradoksalu, bet nuo "Atpildo" filmavimo darbų pabaigos iki oficialios premjeros JAV kino teatruose (ji įvyko 2003 m. balandžio 24 d.) praėjo net 25 mėnesiai, o per tą laiką Vinas Dieselis spėjo pasirodyti dar 3 filmuose ("Trigubas X", "Greiti ir įsiutę" ir "Pitch Black").
Kunigo fiasko
Nesėkmingai startavo kontroversiška drama "Didžioji kunigo Amaro nuodėmė" ("El crimen del padre Amaro"), surinkusi vos 2,7 tūkst. Lt pajamas. Šis ypatingas filmas apie kitokią Bažnyčios tarnų gyvenimo pusę tikrai buvo vertas geresnio likimo. 2003 m. prasčiau pasirodė tik rusiškos dramos "Laiškai Elzei" (1,7 tūkst. Lt), "Dangus. Lėktuvas. Mergina" (1,9 tūkst. Lt) ir labai prastas amerikiečių trileris "Beprotiška vagystė" (2 tūkst. Lt).
Režisieriaus Carloso Carreros kūrinys vien tik savo gimtojoje Meksikoje netikėtai surinko 16,5 mln. JAV dol. pajamas ir tapo pelningiausiu šios šalies filmu. Būtent taip Meksikos žmonės sureagavo į Bažnyčios kardinolų ir vyskupų mėginimus nurodinėti, kaip reikia gyventi. Meksikos dvasininkų hierarchijos atstovai viešai rekomendavo nepirkti bilietų į dramos "Didžioji kunigo Amaro nuodėmė" seansus ir šio filmo žiūrėjimą prilygino nuodėmei.
Aišku, "Didžioji kunigo Amaro nuodėmė" yra visiškai kitoks "arthouse" tipo filmas, įrodantis, kad Meksikoje yra kuriamos ne tik banalios "muilo operos". Jis turėtų būti rodomas ilgiau nei komerciniai hitai. Galbūt per tą laiką suveiks "gyvos reklamos" ("word of mouth" faktorius, o galbūt savo žodį tars Lietuvos kunigai?). Filmo premjeros išvakarėse LNK televizijos žinių laidoje buvo parodytas reportažas, kad kunigų seminarijoje yra neva skatinami homoseksualūs santykiai. Ši prielaida nėra įrodyta, bet dar kartą skatina pagalvoti, ar iš tiesų dvasininkų hierarchijoje viskas yra taip jau gerai.
Režisierius Carlosas Carrera juk ir norėjo parodyti, kad kunigai visų pirmą yra žmonės, kurie nėra apsaugoti nuo nuodėmių. "Pagrindinis mano tikslas buvo iškelti į viešumą Bažnyčios problemas, kurios egzistavo dar XIX amžiuje ir tęsiasi iki šiol. Aš norėjau parodyti, kad kunigai yra paprasčiausi žmonės, dirbantys politinėje institucijoje, kuri vadinasi Romos Katalikų Bažnyčia. Dievo žodį skelbia iš tiesų labai daug gerų kunigų, bet tarp jų yra nemažai nesąžiningų ir korumpuotų žmonių, kurie, kaip ir šiuolaikiniai politikai, dirba vien tik tam, kad turėtų asmeninės naudos", - teigia jis.
Lietuviška premjera
Birželio 7 d. kino centre "Coca-Cola Plaza" įvyko išskirtinis lietuviško filmo "Vienui vieni" seansas. Režisierius Jonas Vaitkus ir prodiuseris Vytas Vilimas nusprendė parodyti dar nebaigtą darbinę juostos versiją, kuri pareikalavo 4 metų darbo. Su didžiule euforija šį filmą sutiko Lietuvos nepriklausomybės kalvis Vytautas Landsbergis, garsiai padėkojęs kūrybinei grupei, ir su filme rodomais įvykiais tiesiogiai susiję žmonės. Istorine prasme "Vienui vieni" iš tiesų yra svarbus ir reikalingas filmas, kuris bus tarsi paminklas žuvusiems Lietuvos kariams. Tačiau kinematografine prasme šis kūrinys yra dar labai neišbaigtas.
Didžiausia jo problema - tai scenarijus, kuris tarsi neegzistuoja. Filmo veiksmas trūkinėja, jam akivaizdžiai stinga kai kurių scenų, kurioms nufilmuoti galbūt neužteko pinigų. Todėl iškyla pakankamai daug neaiškumų ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, pagrindinio herojaus meilės linija pradedama plėtoti tik pačioje pabaigoje ir labai greitai nutraukiama.
Dramoje "Vienui vieni" vaidina kone visi garsiausi ir populiariausi Lietuvos aktoriai, tačiau daugeliui iš jų teko tik epizodiniai vaidmenys. Režisierius Jonas Vaitkus surado vietos net lakūnui Jurgiui Kairiui, kuris vaidina vokiečių pilotą. Susidaro įspūdis, kad kai kurie aktoriai buvo pakviesti tik dėl savo pavardžių, kad galima būtų pritraukti į kino teatrus daugiau žiūrovų. Norėdamas bent trumpam parodyti žinomus veidus, režisierius tarsi pamiršta paaiškinti kitų herojų likimą. Taip iš ekrano netikėtai pradingsta Rolando Kazlo, Vytauto Rumšo, Algirdo Dainavičiaus, Liubomiro Laucevičiaus personažai.
Bet kokiu atveju reikia tik pasidžiaugti, kad po ilgos pertraukos rudenį sulauksime naujo lietuviško filmo. 2002 m. pavasarį turėjome progą pamatyti Kristijono Vildžiūno dramą "Nuomos sutartis", tačiau į jos seansus buvo parduota vos 1,3 tūkst. bilietų. Norėtųsi, kad istorinė drama "Vienui vieni" sudomintų kur kas daugiau žmonių, o galbūt pakartotų režisieriaus Algimanto Puipos filmo "Elzė iš Gilijos" pasiekimus (176,6 tūkst. Lt ir 21,9 tūkst. žiūrovų).
Nepaisant akivaizdžiai pastebimų filmo problemų (vienoje scenoje aktorius neteisingai ištaria žodį, o po to jį pakartoja, bet režisierius kažkodėl palieka tokią "kliurką"), dramoje "Vienui vieni" yra į ką pasižiūrėti. Visų pirma tai aktoriaus Sauliaus Balandžio pasirodymas visai kitokiame vaidmenyje, nei kad buvo įprasta matyti TV seriale "Prokurorai", ir įspūdingas operatoriaus Algimanto Mikutėno darbas. Savotiškai įdomus yra aktoriaus Ramūno Rudoko personažas (rusiškai kalbantis "blogiukas" komunistas, karštligiškai persekiojantis lietuvių kovotojus), bet norėtųsi jį matyti ekrane daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į puikią ir filmo nuotaiką, taikliai atspindinčią kompozitoriaus Kipro Mašanausko muziką.
Reikia tikėtis, kad režisierius Jonas Vaitkus ištaisys kai kuriuos netikslumus, sudės lietuviškus titrus (pvz., Jurgio Kairio ir Sauliaus Balandžio herojai kalbasi vokiškai), papildys istorinių faktų paaiškinimus ir įrodys, kad nacionalinis lietuviškas kinas dar gyvas.
