Birželio 5 d. 19 val. Vilniaus festivalis kviečia į neįprastą rečitalį – serbų kilmės muzikantas Edinas Karamazovas Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje surengs monokoncertą „Iš tylos“, kuriame gretins liutnią ir elektrinę gitarą, tapybiškas Kubos spalvas bei rumbos ritmus ir stoiškojo Bacho muziką.
Savo muzikinę karjerą Karamazovas pradėjo kaip klasikinės gitaros atlikėjas. Sėkmė jį lydėjo net keturiuose tarptautiniuose gitaristų konkursuose, kur jis pelnė pirmąsias vietas. Globojamas Sergiu Celibidache'o, jis vėliau tęsė barokinės liutnios studijas pas Hopkinsoną Smithą Bazelio „Schola Cantorum“. Pirmąjį solinį liutnios rečitalį Karamazovas surengė 1998 m., tarsi natūraliai perimdamas šio senovinio instrumento populiarinimą iš legendinio britų liutnininko Juliano Breamo, kuris iki tol bene vienintelis rūpinosi liutnios atgimimu. Atlikėją, šiandien grojantį toli gražu ne vien senąją muziką, labiausiai domina galimybės, kaip liutnią pritaikyti ir vėlesnei muzikai, ir improvizacijoms.
Edinas Karamazovas skambina įvairių kultūrų ir epochų instrumentais, kūrybiškai jungdamas savo atliekamą muziką į intriguojančias programas. Nors kaip solistas jis koncertuoja Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Wigmore Hall“, Berlyno filharmonijoje, Vienos „Konzerthaus“ ir kitose garsiose scenose, kartais jis mėgaujasi ir neįpareigojančiu muzikavimu gatvėje.
Šalia solinės karjeros, atlikėjas dažnai kviečiamas akompanuoti įvairių stilių atlikėjams. Senąją muziką liutnininkas yra atlikęs su „Hilliard Ensemble“, ansambliu „Hesperion XX“, įgrojęs nemažai kūrinių su kontratenoru Andreasu Scholliu. Pastaruoju metu Karamazovas pagarsėjo bendradarbiavimu su populiariosios muzikos žvaigžde Stingu – intriguojančiai atrodo abiejų skambinimas liutniomis, atliekant Johno Dowlando dainas. Praėjusiais metais išleistoje solinėje Karamazovo plokštelėje „Liutnia – tai daina“ („The Lute is a Song“) skamba instrumentinė solinė muzika bei vokalinės kompozicijos su Andreasu Scholliu, Renée Fleming, Kaliopi ir Stingu. Be CD ir DVD įrašų su Stingu, atlikėjo diskografiją sudaro kompaktinės plokštelės su Britteno, Bacho, liaudies muzika, įrašytos „Alpha Records“, „Decca“, „Deutsche Grammophon“ kompanijose.
Koncerte Vilniuje Karamazovas gretins du radikaliai prieštaringus instrumentus ir atliks dviejų skirtingų autorių – kubiečių kompozitoriaus Leo Brouwerio bei baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho – kūrybą. Gyvo gitaros muzikos klasiko L. Brouwerio „Kubos peizažų“ pjesės (skambės peizažai „su lietumi“, „su varpais“ ir „su rumba“) atskleidžia ne vien kompozitoriaus stiliaus įvairovę, bet ir intriguoja klausytojus begalinėmis gitaros techninėmis galimybėmis. Savotiška priešprieša elektrine gitara atliekamiems L. Brouwerio kūriniams – J. S. Bacho Preliudas, Fuga ir Allegro bei Tokatos ir fugos d-moll vargonams ir Čakonos smuikui solo perdirbiniai liutniai žada klausytojams nepaprastų muzikos potyrių, pagrindžiančių ir pagrindinį Edino Karamazovo siekį: „Trokštu, kad mano liutnia dainuotų“.
