Tąkart žaidėjai gavo ne tik trofėjus, bet ir papildomus prizus. E.Butvilui atiteko skėtis, o nugalėtojui V. Gaubui – dėžė sulčių.
„Pralaimėjau tą finalą ir gerai prisimenu, kad ilgai verkiau. Aš labai norėjau tos sulčių dėžės. Skėtis man visai nerūpėjo, atidaviau jį tėvams. Pats pralaimėjimas nebuvo toks jau skaudus, bet kai pamačiau, kokį prizą gavo Vilius, labai nuliūdau. Vis dar tai prisimenu ir apie tai pasikalbu su Viliumi“, – sakė E. Butvilas.
Nuo to mačo praėjus kiek daugiau nei 10 metų E.Butvilas ir V.Gaubas yra didžiausios Lietuvos teniso viltys. Abu tenisininkai šiemet laimėjo po vieną ATP „Challenger“ turnyrą ir bando patekti ten, kur dar nebuvo nė vienas lietuvis – į talentingiausių pasaulio jaunųjų tenisininkų turnyrą „Next Gen ATP Finals“.
„Apie tai su Viliumi ir svajojome. Esame bendraamžiai, tad augome kartu, žaidėme kartu, svajojome kartu. Dabar abu stipriai kylame į viršų reitinge. Tai svajonės išsipildymas“, – kalbėjo E.Butvilas.
E.Butvilas taip pat papasakojo, kaip vaikystėje su mama keliaudavo po turnyrus: „Automobiliu įveikdavome nemažai kilometrų. Važinėdavome po turnyrus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, kartais nuvykdavome į Austriją ar Vokietiją. Porą kartų vaikystėje buvau nuvykęs ir į Islandiją žaisti „Tennis Europe“ turnyrų“.
E.Butvilas pažymėjo, kad jo vaikystės idealai buvo Rogeris Federeris ir Ričardas Berankis.
„Ričardas mums įrodė, kad net augant tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva galima pasiekti teniso aukštumų“, – sakė E.Butvilas.
Sulaukęs 15-os, E.Butvilas išvyko treniruotis į Ispaniją. Ten jis sutiko trenerį Ivaną Navarro, kuris porą pastarųjų metų su lietuviu keliauja po turnyrus.
E.Butvilas praėjusią savaitę ATP „Challenger“ turnyrą laimėjo nepaisant to, kad patyrė nesėkmę dar kvalifikacijoje. Vėliau lietuvis gavo antrąjį šansą, kuriuo pasinaudojo idealiai.
„Vis dar sunku patikėti, kad iškovojau šitą titulą, nes nedaug trūko, kad turnyras man būtų pasibaigęs. Pralaimėjau kvalifikaciją, bet tada gavau „lucky loser“ vietą pagrindiniame etape ir nuo tada viskas klostėsi puikiai.
Žaisti Čarlstone buvo sunku dėl karščio ir drėgmės. Kvalifikacijos antrajame rate mane ėmė varginti mėšlungis, vos neapsivėmiau, jaučiausi labai prastai. Tada gavau antrą šansą, turėjau žaisti jau kitą dieną ir laimėjau sunkų mačą trečiajame sete 7:5. Tame turnyre man prireikė daug psichologinės tvirtybės. Šiemet aš pralaimėjau daug įtemptų mačų, o treneris man vis sakydavo, kad tenise viskas gali labai greitai pasikeisti, tad aš ir pagalvojau – kodėl tai negalėtų pasikeisti Čarlstone?“, – užbaigė lietuvis.
