Vakarų Berlynas “šaltojo karo” metais buvo nedidelis, neapgintas, simboliškai gyvybingas ir gana prastai valdomas miestas. Šiandien, kai Europa ritasi link atšiaurios priešpriešos, Vakarų Berlyno atitikmeniu gali būti Baltijos šalys, rašo britų savaitraštis “The Economist”.
Estija, Latvija ir Lietuva mažos: bendras jų gyventojų skaičius – tik 8 milijonai, taigi net visos kartu jos tebūtų tik vienas iš NATO lengvasvorių. Nors teoriškai jas gina branduolinis aljanso skėtis, praktikoje NATO dažnai apsiriboja moraline parama.
Tvyro nerimastinga nuotaika, rašo “Economist”. Oficialieji asmenys teigia, kad Kremlius didina karinę grupuotę pasienyje esančioje Pskovo srityje. Atrodo, kad į neseniai ten vykusių karinių žaidimų scenarijų buvo įtrauktas ir naujas Baltijos šalių užkariavimas. Dažni ir kategoriški Kremliaus reikalavimai paskutiniaisiais mėnesiais suteikti leidimus naudotis oro erdve pabrėžė trijų nedidelių valstybių pažeidžiamumą. “Jei mes kiekvieną kartą sakysime “taip”, tai bus precedentas, o jei “ne” – incidentas”, - sakė vienas susirūpinęs Latvijos valdininkas. Keli NATO sąjungininkų lėktuvai bando patruliuoti šių valstybių oro erdvę, be to, čia veikia puiki raradų sistema. Tačiau nėra oro gynybos sistemų, kurios galėtų atbaidyti pažeidėjus.
Kai Rusija pliaukši botagu – realiu ar įsivaizduojamu – tai labiau psichologinė, o ne fizinė grėsmė. Jos tikslas – pakirsti pabaltijiečių pasitikėjimą savimi ir galbūt susilpninti juos kituose frontuose, teigia savaitraštis.
Pats karščiausias iš jų – energetika. Baltijos šalys, priklausančios nuo rusiškų dujų ir dažnai susiduriančios su naftos blokada iš Rusijos pusės, nori kartu su Lenkija pastatyti naują atominę elektrinę. Apie tai kalbama jau metus, tačiau kol kas reikalai nepajudėjo iš vietos. Gali būti, kad dėl to kalti religinių tradicijų skirtumai. Katalikiškos Lenkija ir Lietuva mano, kad tekstai tikėjimo atžvilgiu yra antriniai: prieš pereinant prie detalių jos nori pasiekti tvirtos emocinės projekto paramos. Protestantiškosios Estija ir Latvija nori, kad visos projekto detalės būtų aiškiai surašytos prieš pradedant juo tikėti.
Rusija taip pat norėtų jame dalyvauti. “Tikiuosi, kad bus viešas konkursas. Rusijos kompanijos gali pateikti labai konkurencingą paraišką”, - latvių delegacijai pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per neseniai įvykusį vizitą. Tokios iniciatyvos išryškina pačią didžiausią pabaltijiečių silpnybę – jų atvirą, liberalią ekonomiką. Jeigu net Britanija, Vokietija, Italija ir Nyderlandai (paminėsime tik kelias “senosios Europos” šalis) nesugebėjo atsispirti Rusijos kapitalo skverbimuisi į savo ekonomikų citadeles, tai kaip kur kas neturtingesniems ir silpnesniems pabaltijiečiams įveikti milžinišką pagundą imtis verslo su priešu?
Ši problema ypač aktuali Latvijoje, kur verslo magnatai vaidina svarbų vaidmenį politikoje, teigia “Economist”. Jų didžiausia silpnybė – pinigai – yra galingiausias Rusijos ginklas. Tai kelia nerimą kitoms Baltijos šalims, kurios laiko Latviją minkštakūne.
Latvijos vadovai į tai žiūri kitaip: jų kaimynai pernelyg įžeidūs ir negali adekvačiai suprasti Rusiją. Abipusė nauda įmanoma. “Mūsų požiūris toks – neerzinti ir nepataikauti”, - vylingai sakė vienas aukštas latvių valdininkas. Po ilgo delsimo Rusijos parlamentas turėtų ratifikuoti sutartį dėl sienos. Latvijos valdininkai sulaikę kvapą tikisi, kad aukšto lygio Rusijos delegacija atvyks į Rygą oficialiai pasikeisti dokumentais.
Pabaltijiečių nevieningumu naudojasi Kremlius. Nuo 1990 m. jo politika – sąmoningai ar ne – nukreipta į Baltijos šalių pjudymą tarpusavyje. Vienai šaliai meilikaujama, su kita santykiai įšaldomi, trečia ignoruojama. Šiuo metu smarkiai atšalę santykiai su Estija, o Latvija mėgaujasi Kremliaus palankumu. Kai gegužę Kremliaus rūstybė užgriuvo Estiją, atrodė, kad kai kurie Latvijos lyderiai nesiryžta palaikyti savo šiaurinių kaimynų (tačiau nestigo nei atjautos, nei praktinės pagalbos, kurią esti su dėkingumu priėmė).
Vakarų Berlynas atsilaikė tik valios jėga – savo paties ir savo sąjungininkų – bei vienybe. Būtent to šiandien taip reikia Baltijos šalims, rašo “The Economist”.
