Augantys įsiskolinimai – pagrindinė Europos valstybių problema, penktadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude`as Trichet, įspėdamas, kad Graikijai reikės itin smarkiai pasistengti, kad sutvarkytų šalies biudžeto reikalus.
Prancūzijos radijo stočiai „France Inter Radio“ J. C. Trichet sakė, kad nors Europa ir išsikapstė iš recesijos, atsigavimas bus „chaotiškas“ ir nepastovus.
Atsakydamas į klausimą apie vyriausybių skolinimąsi krizės metu J. C. Trichet atsakė: „[Europoje] turime daug problemų dėl skolų. Kalbant apie Graikiją, jau sakiau, kad ji turi pati nudirbti savo darbus, taip sakant, savo namuose. Tai svarbūs darbai, ir vyriausybė ketvirtadienį priėmė kai kuriuos sprendimus“.
Ketvirtadienį Graikijoje priimtas ambicingas trejų metų trukmės didžiulio biudžeto deficito sumažinimo planas. Per trejus metus graikai žada šalies deficitą, siekiantį 8,7 proc., sumažinti iki Europos Sąjungos (ES) toleruojamo lygio - 3 procentų. Pagal planą deficitas šiais metais sumenks 4 procentais. To tikimasi pasiekti smarkiai apkarpius lėšas gynybai ir ligoninėms, kur, graikų teigimu, labiausiai paplitusi korupcija. Didesnes pajamas valstybė ketina susirinkti iš padidėjusių alkoholio ir tabako gaminių akcizų.
Be to, graikai užsimojo nuodugniai reformuoti mokesčių sistemą ir stipriai papurtyti tuos, kurie vengė mokėti mokesčius. Plane numatyta keisti ir dabartinę krašto pensijų sistemą. Graikijos valdžia prisiekinėja, kad planą įgyvendins bet kokiomis priemonėmis. Tačiau penktadienį paveiktas niūrių prognozių, susijusių su neaiškia Graikijos ekonomikos ateitimi, euro kursas patyrė stipriausią smuktelėjimą per visą mėnesį.
Visas viltis graikai deda į laukiamą ekonomikos augimą. Jų skaičiavimais, šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 0,3 proc., kitais metais - 1,5 proc., o 2012 metais BVP augimas sieks beveik 2 procentus.
Tačiau Graikija nesugebėjo įtikinti finansų rinkų, jog sugebės greitai sumažinti biudžeto išlaidas ir išspręsti savo finansų krizę. Analitikai teigia, kad vyriausybė greičiausiai nepasieks visų užsibrėžtų finansinių tikslų.
Anot jų, ekonomikos augimas ir valstybės skola yra nesuderinami dalykai, tad arba nemažės valstybės skola, arba šalies ūkis neaugs.
Sukurptą planą turės palaiminti ES finansų ministrai, kitą mėnesį susitinkantys Briuselyje. Tačiau EK prieš tai dar gali pareikalauti smarkiau apkarpyti valstybės išlaidas, netikėdama, kad graikų Finansų ministerija atgaus 1,2 mlrd. eurų iš vengiančiųjų mokėti mokesčius.
Praėjusių metų gruodį ėmė sklisti gandai, kad Graikija gali tapti nemoki. Vėliau išsiaiškinta, kad Graikijos užsienio skola šiuo metu siekia 300 mlrd. eurų, o bendri įsiskolinimai sudaro 113 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po tokios žinios trys pagrindinės tarptautinės reitingų agentūros - "Fitch", "Moody's" ir "Standard & Poor's" - sumažino Graikijos skolinimosi reitingus. Vėliau ekspertai prakalbo apie tai, kad Graikija reikalinga kitų Europos Sąjungos valstybių, o taip pat tarptautinių organizacijų finansinės paramos. Imta kalbėti ir apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Tačiau Graikijos valdžia šalies nemokumo galimybę atmeta ir atsisako kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą.
2009 metų gruodžio pabaigoje Graikijos parlamentas priėmė 2010 metų biudžetą, kuriame deficitą pavyko sumažinti nuo 12,7 proc. iki 9,1 proc. BVP. Šalies valdžia sumažino išlaidas, įskaitant šalies gynybai bei užsienyje esančių turistinių atstovybių išlaikymui, o taip pat įvedė 90 proc. mokestį bankų vadovų premijoms.
