Pažeminti Stašaitį? Manau, kad šis kriminalinė padugnė pats pažemino save ne tik savo nusikaltimais, bet ir, kartu su savo bendraminčiais, iki absurdo sukarikatūrindamas liberalizmo bei laisvosios rinkos idėjas. Radžvilas apie panašius veikėjus, manau, atsiliepė dar per švelniai...

užtat LLRI straipsneliai neužsakomi

Tik laisvoje, atviroje visuomenėje vadovaujantis laisvosios rinkos principais galima kurti gerovę. Nes kiekvienas joje turėtų geriausias galimybes kurti savo gerovę pagal savo supratimą, o ne „Sodros“ krepšelius. Tai neįmanoma valstybėje, kur visus stengiamasi pajungti vienam „teisingam“ tikslui, kur stiprėja valdžios kišimasis į rinkos santykius ir paminamos individų teisės.
Suprantantiems tokius dalykus žmonėms straipsnis atrodo labai seklus ir nenuoseklus. Tikrai nedaro garbės portalo vyr. redaktoriui, nors jis, matyt, tik tenorėjo padėti V. Radžvilui, pažeminti A. Stašaitį ir kitus laisvosios rinkos šalininkus. Deja, tai jau kvepia užsakomuoju straipsniu.

Straipsnis geras. Komentarai įdomūs. Vis tik manau, kad Lietuvai pirmiausia reikia turėti tikslą, bendrą visų sutartą valstybės modelį, siekiamybę. Atrodo to, kokią valsybę kuriame mes ir nesame apsibrėžę (visiems kol kas aišku, kad tai "demokratinė valstybė"). Gal kas pasakytų, kad mes turime valstybės vystymo strategiją, viziją ir pan., vyriausybės programoje numatytos ir piemonės. Tačiau logiškai mąstant, jei tikslas yra, priemonės vykdomos, tačiau rezultatas ne tas, vadinasi arba tikslas ne tas, arba priemonės ne tokios, arba vykdomas sabotažas. Tokiu atveju Inž. komentare įvardijamos "pagrindinės" priežastys: institucijų žema kokybė, produktyvios veiklos neskatinimas - nėra esminės. Beje, Aguonai reikėtų išsivalyti smegenis nuo sovietmečio ideologijos klišių voratinklio.

"...per NAKTĮ "

Autorius rašo:
"Nueita "laukinio kapitalizmo", džiunglių liberalizmo, keliu. Pokomunistinė visuomenė vargu ar galėjo atsilaikyti tokiai pagundai...Buvo šventai tikima, kad privati iniciatyva per NAKTĮ žemę pavers rojumi".
-----------
O ką rašo lietuvių mokslininkė Ruta Aidis, dirbanti Vakarų mokslui per Rytų Europos ir Rusijos tyrimus?
----------
"Dabartinis Lietuvos pereinamasis laikotarpis yra geriausiai suvokiamas savo unikliame istoriniame kontekste. Nors tam tikras ribotos nuosavybės verslas atsirado Sovietų Lietuvoje praeito šimtmečio devintame dešimtmetyje, privati verslo nuosavybė tapo legalizuota tik iškovojus nepriklausomybę 1991 m. Jau pirmo. Jau pereinamojo laikotarpio pradžioje privatus verslas bematant paplito. Nepaisant to, šiek tiek vėliau, besikuriančių ir užregistruotų įmonių skaičius toliau nedidėjo. Keli faktoriai įtakojo šią neigiamą tendnciją, įskaitant augančią valstybės reguliavimo galią (mokesčiai, taisyklės ir ttt)...
Instituciniai teoretikai North, Feige suvaidino svarbų vaidmenį paaiškindami formalių ir neformalių taisyklių, veikiančių pereinamojo laikotarpio ekonominį vystymąsi bei pasikeitimus. Bendrai paėmus, nors formalios taisyklės (įstatymai ir kt.) gali būti pakeistos per NAKTĮ, neformalios taisyklės (įpročiai, normos, vertybės ir kt.) yra daug tvirčiau įsišaknijusios ir daug ilgiau išsilaikančios...
Lietuvoje yra įdiegtos naujos formalios institucijos ir taisyklės, kurios ne visada efektyviai įgyvendinamos. Be to, plačiai Sovietų valdžios laikotarpiu paplitusios neformalios institucijos, neigiamai tebeveikia ekonominį vystymąsi. Neformalios institucijos, kaip antai korupcija, nepasitikėjimas ir susitaikymas su turto perskirstymu bei netolygiu informacijosskleidimu yra keli Sovietų palikimo pvz...
Tyrimai teikia prielaidą, kad pereinamosios ekonomikos šalys pasižymi aukšto lygio Neproduktyvia ekonomine veikla...", "ĮSTATYMAI ar PAPROČIAI", disertacija, 257-263 psl., 2003, Amsterdamo universitetas.
---------
Analizuodami šį darbą, galime prieiti išvados, kad Lietuvos įvairiapusiškam vystymuisi pagrindiniai stabdžiai yra du:
INSTITUCIJŲ žema kokybė (pagal North) ir politikos PODUKTYVIAI veiklai skatinti nesuvokimas (pagal Baumol, 1990) ir nebuvimas.

Šio straipsnio Autorius apie tai dar nekalba.
Gal per anksti mums nuo plūgo?

Išties užsimezgė idomi diskusija . Prasidėjo nuo konkretaus objekto AM ir peraugo į platesnes įdeologines reikšmes.
Autorius p.Spurga rašo : „Štai bejėgystės pavyzdys” .
Toliau necituosiu , bet bejėgyste autorius vadina laisvo pasirinkimo idėja.
Atmetus šią šiuolaikinio pasaulio siūloma privilegiją lieka paklusnumo idėja. Ją galima supakuoti į gražią dėžutę , parišti rausvu banteliu , bet vis tiek rezultate gausime centrinio reguliavimo sistemą , kurioje klerkas nusprendžia kiek kokių specialistų reikia ir kiek kas uždirbs.
Tokį variantą turėjome . Daugumai jis nepatiko , bet gal aš klystu ?

Autorius rašo: "Buvo šventai tikima, kad privati iniciatyva per naktį žemę pavers rojumi. Šitai gana nesunku suprasti ir paaiškinti: toks liberalizmas atrodė esanti pati radikaliausia planinės, totalitarinės, visa kontroliuojančios komunistinės sistemos alternatyva. "
----------------
Išeina, kad balso.lt Redaktorius abejoja LR Konstitucijos teisingumu. Jei priversti paraidžiui laikytis 12 straipsnio, kodėl leista numoti ranka į 46 str.? Kur žiūri Konstitucinis teismas, kai kasamasi (pilietis, PirmąKartą) po valstybės pamatais?
---------------------
Lietuvos Respublikos piliečių priimta
1992 m. spalio 25 d. referendume
KONSTITUCIJA

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS

46 straipsnis
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus.

Kur atspasdinta? -----Itin svarbus, siandien pasirodes komentaras 2007-09-12 17:11:58
Vytautas Jankauskas2007-09-12 11:09

inž

Švedų tvarka "mato, kad jų socializmas slopina iniciatyvą, didina biurokratiją ir skatina tinginystę."
Puikus Aguonos komentaras . Sveikinu.

Reikėjo pradėti nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos.