Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas.
Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką.
„Naujausiais EAA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst. mirčių ES įvyko dėl smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) taršos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą koncentraciją, poveikio“, – teigė grupė.
EAA pridūrė, kad šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jei smulkių kietųjų dalelių koncentracija būtų atitikusi PSO rekomendacijas.
Palyginti su 2020 metais, kai dėl smulkių kietųjų dalelių anksčiau laiko mirė 238 tūkst. žmonių, šis skaičius padidėjo.
EAA teigimu, šį padidėjimą galima paaiškinti padidėjusiu teršalų poveikiu ir šiek tiek padidėjusiu mirtingumu Europoje, daugiausia dėl COVID-19.
Priešingai, ilgalaikė tendencija iš esmės išlieka teigiama ir 2005–2021 metais ankstyvų mirčių dėl smulkių kietųjų dalelių taršos skaičius sumažėjo, pažymima ataskaitoje.
Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos didelės pažangos, „oro taršos poveikis mūsų sveikatai tebėra per didelis, todėl mirštama ir susergama ligomis, kurių atsiradimo tikimybę didina oro tarša“, – pareiškime teigė EAA vykdomoji direktorė Leena Yla-Mononen.
Kalbant apie kitus teršalus, ankstyvų mirčių, susijusių su azoto dioksido poveikiu, skaičius, palyginti su 2020 metais, taip pat šiek tiek padidėjo ir 2021-aisiais siekė 52 tūkst.
Tuo tarpu buvo apskaičiuota, kad dėl ozono, kurio daugiausia atsiranda dėl kelių eismo ir pramoninės veiklos, poveikio miršta 22 tūkst. žmonių, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 metais.
Agentūra duomenų nesumuoja, nes mano, kad dėl to kai kurios mirtys būtų įskaičiuotos du kartus, tačiau pabrėžia, kad oro tarša tebėra didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai.
