Lietuva pradėjo konsultacijas su ES šalimis dėl XX a. totalitarinių režimų palikimo įvertinimo. Su Slovėnijos Vyriausybės atstovais Liublianoje buvo aptartos galimybės perkelti dešimties naujųjų ES valstybių totalitarinių režimų nuostolių patyrimą visai ES teisinei erdvei.
Liepos 19-20 d. Lietuvos delegacijos pirmininkas teisingumo ministras Petras Baguška ir Vyriausybės sudarytos Lietuvos veiksmų rengti siekiant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų įvertinimo Europos Sąjungos lygiu grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris lankėsi Liublianoje.
Slovėnijos teisingumo ministras dr. Lovro Šturm papasakojo, kad Slovėnijos atveju nusikaltimus vykdė 3 režimai – Italijos fašistų, Trečiojo Reicho, nacių bei Josifo Broz Tito instaliuota valdoma diktatūra. E. Zingeris susitiko ir su kitais vykdomųjų struktūrų atstovais.
Lietuvos pusė pasiūlė pradžioje išleisti bendrą oficialų 10 naujų ES šalių patirtų nuostolių apžvalgą.
Lietuva siekia ne tiktai naujos tyrimų bangos ES viduje po 17 metų nuo tų šalių išsivadavimo, bet ir ES teisyno praplėtimo ir tarpvyriausybinio dialogo šiais klausimais. Lietuvos valstybė parėmė pirmąsias Vokietijos ir kitų šalių pastangas nacizmo nusikaltimų įvertinimo srityje ir mano, kad šį patyrimą reikia gilinti nagrinėjant kitų totalitarinių režimų palikimą.
Senosios ES narės pergyvenusios Antrąjį Pasaulinį karą, dabar susivienijusios su savo kitais už geležinės Europos sienos likusiais kaimynais, turėtų pradėti naują pažinimo ir įsigilinimo procesą. Jos turėtų sužinoti detaliau, kas atsitiko su jų kaimynais, kai jie po Potsdamo konferencijos 1945 metais buvo palikti totalitariniu režimų valiai. Pasak E. Zingerio, tai akivaizdžiau paaiškintų senosioms Europos Sąjungos šalims, kodėl naujosios šalys atsidūrė tokioje tragiškoje būklėje, tad šiuolaikinėje ES padidėtų Vakarų Europiečių motyvuotumas giliau suvokti pusšimtį metų komunistinių santvarkų vykdytas represijas: kolektyvizaciją, nacionalizaciją, suėmimus, partinių sistemų sunaikinimą, informacinę izoliaciją. Kita vertus, ir Rytų Europos šalys galėtų detaliau susipažinti su Vakaruose ilgiau užsilikusiais totalitariniais režimais. XX a. totalitarinių režimų nusikaltimai turi tapti ES jaunajai kartai lengvai atpažįstami, todėl turi būti sukurta vieninga duomenų baze pagrįsta švietimo sistema, leisianti atpažinti bet kokių minėtų režimų nusikalstamų idėjų recidyvus.
E. Zingerio teigimu, politinių partijų tarpusavio sąskaitų suvedimo žaidimai, naudojantis atsitiktine praeities informacija turi būti baigti, o totalitarinių režimų atpažinimo ir jų visuotinio pasmerkimo įdiegimas pradėtas ES oficialiu lygmeniu.
Taip pat ir nacių nusikaltimų pažinimas turi būti naujai įtvirtintas ES šalyse, nes sovietinė antinacinė propaganda, nesukūrė nuoširdaus požiūrio į Trečiojo reicho nusikaltimus. Komunistinės Rytų Europos diktatūros, pačios vykdydamos represijas prieš žmones, sukompromitavo tikresnes ir gilesnes antinacines nuostatas, kurias šiandien iš naujo būtina diegti tiek teisinėje, tiek švietimo erdvėse.
Slovėnijoje buvo nutarta viešuosius svarstymus dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo pradėti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje.
Antradienį, liepos 24 d., Vyriausybėje susirinkusi darbo grupė, atstovaujanti visas svarbiausias Lietuvos žinybas, patvirtino savo veiklos gaires.
