Utenos „Utenos“ klubui prieš kiek daugiau nei savaitę pavyko laimėti kovą prieš kitas Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) komandas ir pasirašyti sutartį su Egle Šulčiūte, teigiama pranešime spaudai.
28 metų 190 cm ūgio puolėja į klubinį krepšinį grįžta po motinystės atostogų. Pastarąjį kartą E.Šulčiūtė žaidė Salamankos „Perfumerias Avenida“ komandoje, su kuria 2013 metų balandį tapo Ispanijos čempione.
Šią vasarą aukštaūgė gynė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės garbę ir padėjo šiai iškovoti kelialapį į kitų metų Europos čempionatą.
Interviu „BcUtena.lt“ E.Šulčiūtė pasakojo, kad į Uteną atvyksta rungtyniauti, nes čia jautėsi itin laukiama. Taip pat krepšininkė viliasi su „Utena“ iškovoti jau septintąjį per savo karjerą LMKL aukso medalį.
– Kas paskatino pasirinkti Utenos klubą?
– „Utenos“ komandą pasirinkau dėl galimybės žaisti Europos taurėje. Esu girdėjusi tik gerus atsiliepimus apie šią ekipą. Taip pat jaučiausi labai laukiama „Utenoje“, nes direktorius Rolandas Jarutis įdėjo daug pastangų, kad būčiau čia.
– Esate dirbusi su Alfredu Vainausku. Koks tai specialistas?
– Su šiuo treneriu teko dirbti gana seniai – aš dar buvau labai jauna, o jis buvo mažiau patyręs treneris. Manau, kad tiek aš, tiek treneris tikrai patobulėjome ir kartu sieksime pergalių Utenoje.
– Kurį laiką praleidote be klubinio krepšinio. Ar jau spėjote jo pasiilgti?
– Gimus vaikams, iš tiesų net susimąsčiau, ar spėjau pasiilgti krepšinio. Tiesiog, kai auginu vaikus, viskas sukasi aplink juos. Galbūt pradėjus sportuoti su komanda, suprasiu, ar pasiilgau.
– Kokie jūsų prisiminimai iš paskutinio sezono Ispanijos klube?
– Apie Ispaniją mano atsiliepimai tik patys geriausi. Tiek paskutinio klubo, tiek prieš tai buvusio. Labai pasiilgau šios šalies. Salamantos komandoje viskas visada būdavo laiku ir vietoj – tiesiog reikėjo rūpintis tik krepšiniu. Mielai grįžčiau rungtyniauti į šią ekipą.
– Ar daug pažįstate savo naujų bendraklubių?
– Pažįstų tiek, kiek esu žaidusi Lietuvos rinktinėje. Kadangi mūsų šalyje nerungtyniavau senokai, kai kurių komandos draugių tikrai nepažįstu. Bet tai nėra problema – greitai susipažinsime.
– Kokį įspūdį palieka „Utenos“ komplektacija? Ekipai beliko įsigyti vieną lengvojo krašto puolėją.
– Komplektacija tikrai gera. Spėčiau, kad tai yra direktoriaus nuopelnas. Aišku, reikia pažymėti, kad aikštelėje žaidžia ne pavardės. Manau, kad klubui pavyks įsigyti ir pajėgią puolėją, kaip kad buvo su visais šios vasaros pirkiniais.
– Manote, kad „Utenai“ pavyks sėkmingai pasirodyti Europos taurėje?
– Europos taurėje dalyvauja tikrai pajėgios komandos. Didžioji dalis sėkmės yra namų rungtynės – jeigu laimi savoje arenoje, tada gali bandyti kabintis. Priešingu atveju, yra labai sunku, bet, manau, kad „Utenoje“ nebus lengva žaisti nė vienai komandai.
– Pačios LMKL žaidėjos ir klubų atstovai kalba, kad „Utena“ yra vienas favoričių laimėti čempionatą. Favoričių etiketė neslėgs?
– Favoritės ar ne, čia viską pamatysime tik sezono pabaigoje. Visi žino, kaip būna su tais statusais. Tikrai ne visada favoritai laimi pirmenybes.
– Esate šešiskart LMKL čempionė. Ar dar turite motyvacijos kautis dėl aukščiausių vietų mūsų šalyje?
– Visus čempionės titulus laimėjau su Vilniaus komanda ir tai buvo labai seniai. Dabar norėčiau tai padaryti su „Utenos“ klubu. Visa smagu laimėti čempionatą (Šypsosi).
– Kokia esate aikštelėje ir kokia už jos ribų?
– Šiuo metu namuose esu mama. Šiaip esu rami, mėgstu būti namuose, susitikti su draugais. Aikštelėje gal iš išvaizdos atrodau rami, bet visada noriu laimėti ir niekada nesileidžiu stumdoma, kad ir kokia priešininkė būtų.
– Ką jums pačiai reiškia krepšinis? Ar tai tėra darbas, o gal kažkas daugiau?
– Krepšinis mūsų šeimoje tikrai yra daugiau nei darbas. Tiek mano tėvai, tiek vyro šeima gyvena krepšiniu. Retai kada būna susitikimas, kuriame apsieiname be krepšinio temos. Galiu pasakyti, kad krepšinis yra darbas ir pomėgis kartu.
– Po sėkmingo rinktinės pasirodymo atrankoje kalbama, kad pakilo moterų krepšinio lygis. Ar sutinkate su šia nuomone?
– Su šia nuomone sutiksiu tada, kai Lietuvoje moterų krepšinį ateis pažiūrėti tiek žiūrovų, kiek ateidavo Salamankoje. Taip pat, kai šalies krepšinio federacija skirs bent kiek daugiau dėmesio ir finansavimo moterų krepšiniui, o ne tik vyrų. Tuomet moterų krepšinis tikrai kils. Dabar viskas yra kelio pradžioje. Tikiuosi, kad tai nebus tik trumpalaikis blyksnis.
