JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), regis, irgi stengėsi užuolankomis perteikti tą pačią mintį, mėgindamas apmalšinti įtūžį dėl Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) galbūt vykdomo klausymosi Europos Sąjungos (ES) atstovybėje Vašingtone ir kitų Amerikos sąjungininkų ambasadose.
„Užtikrinu, kad Europos sostinėse esama žmonių, kuriuos domina galbūt ne tai, ką valgiau pusryčiams, o bent jau tai, kokios būtų man aktualios temos, jeigu susitikčiau su jų lyderiais, – B.Obama sakė pirmadienį per vizitą Tanzanijoje. – Taip veikia žvalgybos tarnybos."
Buvęs NSA vadovas Michaelas Haydenas (Maiklas Heidenas) nepritarė pasipiktinimo bangai kitapus Atlanto ir užsiminė, jog Amerika ne vienintelė žvilgčioja į savo draugus pro rakto skylutę.
„Bet kuris europietis, norintis plėšytis drabužius dėl tarptautinio šnipinėjimo, pirmiausia turėtų apsidairyti ir išsiaiškinti, ką veikia jų pačių vyriausybės", – M.Haydenas sekmadienį sakė televizijai CBS.
Skundai dėl šnipinėjimo panašūs į prancūzo policininko elgesį kino klasikos filme „Kasablanka“ (Casablanca), kuris apsimeta esąs „sukrėstas“, kai sužino apie Riko bare organizuojamus azartinius lošimus, sakė kitas buvęs žvalgybos pareigūnas.
„Prancūzai šnipinėja mus, prancūzai šnipinėja Angliją. Izraeliečiai, rusai, Jungtinė Karalystė, JAV, kinai – visos didelės šalys, turinčios rimtas žvalgybos tarnybas, šnipinėja kitų šalių vyriausybes“, – savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.
Vienas šaltinis iš Europos, taip pat pageidavęs likti nežinomas, sakė, kad Vakarų sąjungininkų pyktis suprantamas dėl JAV vykdomo elektroninio šnipinėjimo „masinio“ pobūdžio, apie kurį detalių pastarosiomis savaitėmis atskleidė Amerikos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), buvęs NSA kontraktininkas.
Buvusio aukšto JAV pareigūno ir kibernetinio saugumo eksperto Jameso Lewiso (Džeimso Liuiso) nuomone, dalis tos kritikos „skamba šiek tiek tuščiai“, nes „didžiosios Europos šalys vykdo labai panašius dalykus“.
Viena kalbėti viešai apie šnipinėjimą, o slapta leisti daryti visiškai ką kita yra seniai gyvuojanti tradicija, nes „veidmainystė yra šio žaidimo dalis“, sako buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas Johnas Scheueris (Džonas Šojeris), dabar dėstantis Džordžtauno universitete.
J. Scheueris dirbo programoje, vadovavusioje slaptiems kalėjimams, kuriuose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas būdavo laikomi įtariami teroristai. Pasak jo, CŽV reguliariai dalijosi informacija su „europiečiais partneriais“, kuri būdavo išgauta per tų suimtųjų šiurkščius tardymus.
„Tačiau kai tai iškildavo į viešumą, jie būdavo sukrėsti, pasipiktinę ir smerkdavo mus dėl tokių veiksmų, – J.Scheueris sakė AFP. – Būtent taip vyksta šis žaidimas."
Buvęs CŽV pareigūnas tvirtina, kad Vašingtonas bet kada gali pateikti tokių pat kaltinimų savo partneriams, jeigu prireiktų.
„Savo kišenėse visada laikome (faktą), kad Jungtinėms Valstijoms žinoma, kas mus šnipinėja, ir visuomet įmanoma, jog jeigu kas nors Europoje arba Europa per daug spaus, prezidentas pasakys: „Gerai, štai įrodymai, kad šalis X Europoje renka (žvalgybos informaciją) prieš Ameriką“, – aiškino jis.
Žvalgybos pasaulyje sąjungininkų šnipinėjimas patylomis priimamas, tačiau esama kai kurių priemonių, kurios būtų nesvarstytinos, pavyzdžiui, mėginimai paveikti rinkimus Europoje, sakė buvę žvalgybos pareigūnai.
Vienintelės tikros „neperžengiamos ribos“ dėl draugų šnipinėjimo taikytinos tik didžiosioms angliškai kalbančioms šalims – JAV, Didžiajai Britanijai, Australijai, Kanadai ir Naujajai Zelandijai, kurios žvalgybos duomenų rinkimo srityje veikia pagal susitarimą „prie penkių akių“.
Šie šnipinėjimo partneriai sulaukė didžiulės kritikos bangos praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, kai buvo paviešinta informacija apie jų elektroninės žvalgybos programą „Echelon“.
Įtariama, kad iš JAV sąjungininkų Prancūzija ir Izraelis yra ypač įsitraukę į aukšto lygio kibernetinį šnipinėjimą dėl ekonominės naudos.
JAV nacionalinėje žvalgybos apžvalgoje, sudarytoje pagal visų 16 JAV žvalgybos agentūrų duomenis, neseniai buvo padaryta išvada, kad ekonominį šnipinėjimą prieš Amerikos bendroves labiausiai vykdo Kinija, o kiek mažesniu mastu – Prancūzija, Izraelis ir Rusija.
„Tarkime, jeigu būčiau amerikietis, belgas arba britas, mano vyriausybė žiūrėtų pro pirštus, je nebūtų renkama informacija, kuri padėtų mūsų ekonomikai", – pažymėjo J.Scheueris.
Kalbant apie JAV šnipinėjimą ES atstovybėse, jis nebuvo būtinas, nes bet kokią informaciją apie derybas dėl prekybos arba kitų klausimų galima surinkti įprastomis priemonėmis, sako J.Lewisas, dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
„Kodėl jiems nepaskambinus ir tiesiog nepasikalbėjus?“ – klausė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
