Afganistano prezidento ir provincijų tarybų rinkimams, kurie vyks ketvirtadienį, patyrus nesėkmę, NATO pajėgos gali būti priverstos trauktis iš ten, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas, islamo tyrinėtojas doc. dr. Egdūnas Račius.
Iki vienais svarbiausių šiemet laikomų rinkimų likus dienai, tuo metu, kai tūkstančiai asilų siaurais kalnų takeliais į rinkimų apylinkes gabena biuletenius, o žiniasklaidos dėmesys Afganistanui auga geometrine progresija, Eltos kalbintas mokslininkas akcentavo, jog Vakarams, kurie nors ir turi savo numylėtinių, svarbiausia yra ne tai, kuris kandidatas taps prezidentu, o kad šie rinkimai vyktų kiek įmanoma saugiau ir nusineštų kuo mažiau gyvybių.
"Jei įvyktų visiška nesėkmė - daugybė rinkimų apylinkių neatsidarytų dėl smurto, žūtų daug žmonių, galbūt koks sėkmingas pasikėsinimas į kandidatą, - gali būti, kad NATO reikėtų trauktis", - sakė E. Račius. Jo teigimu, kaistant padėčiai Afganistane, Vakarų Europoje kyla ir diskusijų banga dėl dalyvavimo svarbiausia Aljanso laikomoje misijoje.
Apie rinkimus, kandidatus ir padėtį Afganistane ELTA kalbėjosi su E. Račiumi.
- Nors Afganistano prezidento rinkimuose dalyvauja daugiau nei 30 kandidatų, tačiau beveik neabejojama, kad bus perrinktas dabartinis šalies vadovas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai). Kodėl?
- Daugelis žmonių, kurie iškėlė savo kandidatūras, yra žinomi geriausiu atveju savo regionuose, bet nežinomi nacionaliniu lygmeniu. Tad tikėtis didesnės rinkėjų paramos ir palaikymo kituose regionuose nei ten, kur jie gyvena, arba kur yra žinomi, nėra jokių perspektyvų.
Kalbama apie 5-6 asmenis, kurie buvo žinomi Afganistane iki 2001 metų ar dar seniau kaip pasipriešinimo tarybinei okupacijai veikėjai, arba netgi dešimtajame dešimtmetyje kaip žmonės, kurie dalyvavo Vyriausybėje, arba kaip tik prieš ją kovojo. Šitie žmonės galėtų tikėtis gal kelių procentų ir tik turbūt 3 ar 4 kandidatai yra perspektyvesni, bet ir jie nebuvo tiek aktyvūs pastaraisiais metais, kad žmonės juos įsimintų.
- O kalbant apie dabartinį šalies vadovą, ar H. Karzajus yra populiarus tarp afganistaniečių, ar skeptiškai vertinamas?
- Turbūt absoliučios daugumos afganistaniečių akimis jis "susimovė". Tiek afganistaniečių, tiek ir tarptautinių pajėgų manymu, jis nesugebėjo suvienyti Afganistano, garantuoti saugumo, kad valstybė galėtų stotis ant kojų.
Jis pats yra puštūnas, o dauguma puštūnų yra priešiškai nusiteikę marionetinei Vyriausybei ir, aišku, okupacijai. Todėl H. Karzajus pasiėmė viceprezidentais tokius žmones, kurie galbūt galėtų sustiprinti jo pozicijas. H. Karzajus tiesiogiai nebuvo kaltintas korupcija ar kitokio tipo skandalais. Tiesa yra daug kontroversiškų asmenų, kuriuos jis paskyrė gubernatoriais arba gubernijų policijų viršininkais. Tuo labai nepatenkintos Europos Sąjungos (ES) ir kitos valstybės. Bet to tiesioginiu skandalu turbūt nebūtų galima pavadinti.
Kitas dalykas, kad jo brolis yra siejamas su narkotikų verslu Kandaharo provincijoje.
- Ar tarp tų maždaug 30 kandidatų gali būti Talibano statytinių?
- Mano žiniomis, bent jau tarp aukštesnių - ne. Toje pačioje Goro provincijoje, kur dabar yra Lietuvos kariai, yra daug politikoje dabar dalyvaujančių žmonių, kurie ir anais laikais buvo Talibano vietininkai, bet tiesiogiai jų negalima įvardinti Talibano žmonėmis. Tokių "aukštesnių" nėra vien dėl to, kad Talibanas visai atsisakė dalyvauti rinkimuose. Jis kaip tik priešingai - skatina boikotuoti rinkimus.
Tarp kandidatų yra žmonių, kurie dalyvavo veikloje prieš tarybinę okupaciją, tai vadinamieji karo lauko vadai. Tokių yra išties nemažai. Ir klausimas, kas yra blogiau, ar Talibanas, ar šitie susikompromitavę asmenys, kurie turėtų ne būti kandidatai, o patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
- Kiek tokių yra? Už ką jie turėtų būti baudžiami?
Apie penkis. Tuo metu, kai vyko kovos prieš tarybinį marionetinį režimą ir vėliau, kai jie valdžią paėmė, po 1992-ųjų, tie asmenys elgėsi kaip feodalai. Žmogaus teisių pažeidimų yra apstu ir tarptautinės organizacijos tai yra fiksavusios.
- O už kurį kandidatą "serga" Vakarų pasaulis?
- Yra du kandidatai, vienas, atrodo, nelabai gali pretenduoti. Tai yra Ašarafas Gani (Asharaf Ghani). Jis yra paskutinio monarcho giminaitis. Labai išsilavinęs, ilgai gyvenęs Vakaruose, žinoma, puštūnas. Jis pradžioje buvo ir H. Karzajaus Vyriausybėje, bet jų keliai išsiskyrė. Jis būtų kandidatas, kurį palaikytų intelektualus, akademinis su Afganistano realybe ir istorija susipažinęs Vakarų elitas.
Kitas kandidatas, ateinantis daugiau iš tradicijos, Abdula Abdula (Abdullah Abdullah). Manoma, kad jis greičiausiai ir bus tas varžovas, su kuriuo H. Karzajui teks susidurti antrajame rinkimų ture.
Abdula yra tadžikas, aktyviai kovojęs prieš tarybinę okupaciją, plačiai žinomas žmogus. Ir nors galbūt puštūnai jo nepalaikys, jis pakankamai daug gali gauti balsų, kad galėtų susirungti su H. Karzajumi antrajame ture. Ar jį palaiko Vakarai, sunku pasakyti. Jis yra buvęs užsienio reikalų ministras, atrodo kultūringas, malonus žmogus. Galbūt jis gali daryti įspūdį Vakarų lyderiams, bet bendro sutarimo remti H. Karzajų ar Abdulą nėra.
- Kaip atsitiko, kad tokioje konservatyvaus islamo šalyje rinkimuose dalyvauja moterys?
- Afganistanas iki 1978 metų buvo ne toks ir konservatyvus, ypač kalbant apie miestus. Buvo daug emancipuotų žmonių, moterų, įvairių laisvių, teisių. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Jungtinės Valstijos, primesdamos rinkimų sistemą, reikalauja, kad ketvirtis kandidatų rinkimuose būtų moterys. Klausimas, kas už tų moterų stovi? Žinoma, kad vyrai, pinigai, įtaka, tikėkimės, kad ne nusikalstamos struktūros.
- Apie rinkimų kampaniją. Kuo ji buvo išskirtinė? Kaip prisistatė kandidatai?
- Palyginti su tuo, kaip vyko rinkimų kampanija prieš penkerius metus, kai nebuvo normalios žiniasklaidos, tai dabar ji buvo daug gyvesnė. H. Karzajus greičiausiai dėl saugumo mažai važinėjo po šalį, tik siuntė savo atstovus, kurių keli buvo nužudyti. Šia prasme kontaktų su rinkėjais nebuvo daug. Abdula šiek tiek daugiau bendravo su rinkėjais, bet ribotose teritorijose, kur jis saugiau jaučiasi.
Dar labai svarbu, kad rinkimų kampanija vyksta tuo metu, kai nesiliauja susirėmimai. Pasaulio žiniasklaida nuolat praneša apie susirėmimus net ir Goro provincijos pietiniuose Taivaros, Pasabando rajonuose. Tiesa, juose nedalyvauja Lietuvos kariai, ten veikia policija, bet faktas, kad net atrodytų ramioje, netalibaniškoje provincijoje vyksta susirėmimai, rodo, kad organizuoti rinkimus, įrenginėti rinkimų apylinkes, rinkti žmones yra pakankamai sudėtinga.
- Kokio rinkėjų aktyvumo tikimasi?
- Manoma, kad aktyvumas neturėtų viršyti keturiasdešimt kelių nuošimčių. Esu įsitikinęs, kad tikrai neviršys. Tose provincijose, kur nevyksta karo veiksmai, galima tikėtis šiek tiek aktyvesnio dalyvavimo. Bet pietinėse provincijose, akivaizdu, kad balsuos nedaug rinkėjų, nes pakankamai sudėtinga jiems bus ateiti balsuoti. Dalis rinkimų apylinkių greičiausiai net neatsidarys.
- O Talibanas greičiausiai siekia sužlugdyti šiuos rinkimus?
- Apskritai maištininkų siekis yra parodyti, kad okupacinės pajėgos nesugeba tvarkytis, o marionetinė Vyriausybė negeba kontroliuoti padėties, organizuoti rinkimų.
- O ko Vakarai tikisi iš šių rinkimų?
Išsaugoti nors ir labai suteptą veidą. Tiesiog negauti dar vieno smūgio, kuris galėtų būti ir nokdaunas. O ar laimės Abdula, ar H. Karzajus, niekam nesvarbu. Svarbiausia, kad kuo mažiau žmonių žūtų ir kad padėtis neblogėtų. Vien liepą beveik 80 tarptautinių pajėgų kariškių žuvo. Lietuvoje neprieštaraujama Lietuvos karių buvimui Afganistane, bet tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje ar Prancūzijoje visuomenė reiškia nepasitenkinimą.
- Mums žinomiausia Goro provincija, Kokia situacija ten?
- Goro provinciją reikėtų matyti kaip susidedančią iš trijų dalių. Iki šiol nesutariama, kokia etninė grupė ten dominuoja - aimakai ar tadžikai. Pats Čagčaranas ir jo apylinkės yra bene saugiausia vieta Lietuvos kariams. Dauguma žmonių ten yra priešiškai nusiteikę Talibanui.
Antroji dalis - rajonas, vadinamas La`l va Sardžangalu. Ten dominuoja hazarai, kurie etniškai skiriasi nuo dominuojančių puštūnų ir tadžikų ir visą laiką buvo jų engiami, nes jie yra šiitai. Ši provincijos dalis yra labiausiai prokoalicinė ir ji turėtų balsuoti pakankamai aktyviai.
Trečioji dalis yra pietinės apskritys - Pasabandas ir Taivara. Didžioji dalis provincijos puštūnų yra ten susitelkę, nors tai ir nėra dominuojanti etninė grupė šiose apskrityse. Bet pietinės apskritys ribojasi su puštūniškomis provincijomis, taigi spėju, kad ten didelėje dalyje apylinkių gali ir neįvykti rinkimai.
Apibendrinant galime sakyti, kad Čagčarane ir jo apylinkėse yra pakankamai saugu, La'l va Sardžangale dar saugiau, o tos dvi pietinės apskritys - "off limit".
