Marginalų gretas paįvairinusiam Eugenijui Ostapenko abejingųjų nėra. Vieni jį kaltina lietuvių muzikinio skonio darkymu, kiti nepaleidžia nuo scenos, klykdami „Pakartot!“
Ne tik infantilia daina „Dviratukas“, bet ir kvapą gniaužiančiais skandalais išgarsėjęs atlikėjas davė „Vakaro žinioms“ išskirtinį interviu. Kalbėjo apie tai, kaip jį lepina mama, kaip vargina populiarumas, užsiminė apie akistatą su Romu Dambrausku, šokius su Šapru ir jį išgarsinusių kūrinių kainą. Ponios ir ponai, pasitikite - E.Ostapenko!
Viena jūsų dainų vadinasi „Aš šampano vėl išgersiu“. Ar rytais jau galite sau leisti gerti šampaną?
Ne, šampano - ne, tik alų.
O pusryčiams valgyti raudonųjų ar juodųjų ikrų?
Galiu sau leisti, bet man nepatinka.
Norite pasakyti, kad likote visai paprastas?
O koks turėjau likti?
Na, gerbėjų dėmesys, su populiarumu atėję dideli pinigai paikina žmones...
Aš nuo vaikystės išlepintas.
Mamos?
Taip, išlepino ji mane. Tad esu prie to pripratęs ir nejaučiu jokio skirtumo.
Išgarsėti buvo jūsų tikslas?
Tokio tikslo nebuvo. Ne-bu-vo.
O koks buvo?
Dainuoti. Iš tiesų.
Jau esate patenkintas savo laimėjimais ar dar turite neįgyvendintų svajonių?
Nežinau, ką tau atsakyti. Oi... (Giliai atsidūsta.)
Na, štai - ką tik išleidote albumą. Jus kone kasdien rodo per televiziją, mini spauda...
Mano svajonė - kad apie mane geriau rašytų. Baikite apie mane blogai rašyti. Kiek galima gerti mano kraują? Kiek man nervų žurnalistai sugadino, jeigu tik tu žinotum... Kiek naktų nemiegojau. Ne vien aš - visi giminaičiai, mama. Šmeižtas, apkalbos labai skaudina. Trisdešimt kartų norėjau žurnalistus paduoti į teismą, bet vis laiko neturiu.
Kas jus įskaudino labiausiai?
Labai daug tokių buvo. Nesakysiu kas, kaip ir kur... Nes jau pats neatsimenu.
Tačiau, sutikite - žiniasklaida, kad ir ką rašytų, padėjo jums tapti žinomam.
Vadinasi, jūs iš manęs ir padarėte žvaigždę. O dabar visi stovite prie durų ir prašote įleisti, interviu duoti. Matote, kaip būna!
Prisipažinsiu: dar niekada valandą nestovėjau eilėje dėl interviu! Kodėl verčiate žiniasklaidą laukti?
Na, matote... (Tuo metu prasiveria durys - E.Ostapenko pasiilgo bičiuliai. Išvydę, kad vyksta interviu, į vidų užeiti nedrįsta, bet Eugenijus primygtinai prašo.) Užeikite, užeikite! Aš jau pavargau. Mane iš pradžių televizija filmavo. Du kanalai! (Stebėti pokalbio susirenka dar keli žiūrovai. Be to, nuo pat pradžių mūsų pokalbio klausosi E.Ostapenko mama. Regis, auditorija atviram pokalbiui darosi per didelė...)
Tai ką veiksite po koncerto?
Norėjau jums pasakyti, bet nesakysiu. (Na štai - būgštavimai pasitvirtina!)
Kaip matau, bičiuliai jūsų jau pasigedo...
Čia labai rimti žmonės. Jie pas mane dirba. Ką? Taigi jūs vis tiek nefilmuojate, tai ką aš jums sakysiu... Beje, čia - „Vakaro žinios“. (Mandagiai pristato bičiuliams.) Aš jūsų laikraščiui šiandien reklamą padariau. (Pasakoja savo draugams, kaip fotografavosi su mūsų dienraščiu rankose.)
Pakalbėkime apie jūsų naują albumą „Dviratukas“. Jo „vinis“ - visiems gerai žinoma daina tokiu pat pavadinimu.
Taip, „vinis“ - „Dviratukas“. Bet ten yra ir daug kitų labai neblogų dainų.
Nesiginčysiu... Bet ar nemanote, kad suaugusiam vyrui dainuoti apie dviratuką - kiek vaikiška? Juk stipriosios lyties atstovai paprastai dainuoja apie greitaeigius motociklus ar ferarius.
Gerai, kad vaikiška. Kiek vaikų, paauglių ateina į mano koncertus! O kas čia blogo?
Dabar jūs pritraukiate pilnas sales. O pamenate save prieš penkerius metus?
Mažai tada koncertų būdavo. Prisimenu save ir prieš dešimtmetį. Tada taip pat dainavau - kavinėse, restoranuose. Pradėjau koncertuoti nuo 16-os. Ar ne? (Klausia mamos. Ši patikslina, kad nuo 1996-ųjų.) Ir jau dainavau didžiojoje scenoje, Rusijoje! Pirmas mano pasirodymas buvo laidoje „Utreniaja zvezda“. Pats „glavniausias“ - pirmas Rusijos kanalas rodė mane tris kartus! Po metų ten pat rodė reportažą apie mane, kai tapau Jūrmalos festivalio laureatu. Taigi didžiojoje scenoje esu jau dvylika metų.
Nepasiilgstate to laikotarpio, kai niekas neaptarinėjo būtų ir nebūtų jūsų meilės romanų, kitų skandalų?
Tuos skandalus ne aš pradėjau. Aš jums pasakysiu, kaip viskas buvo. Buvau pakviestas į laidą „La Broniaus šou“. Net pats neskambinau, nesisiūliau - man paskambino! Tada kalbėjome apie mano pirmąjį albumą, kurio visų dainų tekstus parašė Nijolė Laukavičienė. Po to kalbėjome apie moteris, meilužes ir man kažkaip išsprūdo, jog su ja turėjau santykių. Mes tiesiog pokštavome. Papasakojau ir apie tai, kaip ji valgė dešrą. Tai buvo „prikolas“, bet ji labai supyko, pagrasino paduoti į teismą LNK.
Bet nepadavė?
Už ką? Kad dešrą valgė?
Pati mačiau daug laidų, kuriose jūs nuolat pasakojate apie...
...tą dešrą?
...apie intymius santykius su poete...
Ji pati pradėjo skambinėti žurnalistams ir pasakoti, kad aš trenktas, kad man su galva negerai, kad esu ligonis. Šie skambina man - aš teisinuosi. Ji ant manęs - aš ant jos. Ir taip be galo.
Pamirškime tai. Geriau papasakokite, ar susitaikėte su Romu Dambrausku?
Susitikome vasarą viename Palangos klube. Pirmąkart pasimatėme po tų skandalų. Stovime vienas prieš kitą, žiūrime, nežinome, ką daryti.
Ir?
Pastovėjome taip porą minučių, patylėjome. Vėliau pradėjome šnekėtis. Tačiau pastebėjau, kad jis manęs bijo - išsigandęs kažkoks. Maniau, kad jis pradės mane mušti, bet jis manęs bijo. Gal dėl to, kad esu didesnis?
Nepriekaištavo, kad viešai pasakojate asmenines jo šeimos gyvenimo detales?
Aš jo eilinį kartą atsiprašiau, kad miegojau su jo žmona. Nes kai jam skambindavau, jis iškart padėdavo ragelį. Tačiau jis pirmas paviešino tą istoriją.
Taip, skandalai - jūsų nuolatiniai palydovai. Kaip jaučiatės po pastarojo, kai gindamas savo bičiulę Tikrąją Išdykėlę susilaužėte šonkaulius?
Skauda. Ir dar kaip skauda! Vakar buvo šiek tiek geriau, bet turėjau koncertą Šiaulių arenoje su Vytautu Šapranausku ir Stasiu Povilaičiu. Nesitikėjau pamatyti tiek žmonių. Apakau! Sakė, jog keturi tūkstančiai buvo, o man atrodo, kad daugiau. Taigi publikai paprašius pakartoti „Dviratuką“, uždainavome su Šapranausku. Jis repavo „O kremo nėraaa“ (Uždainuoja juokdamasis.) Labai smagu buvo. Ypač tada, kai šokome vienas kitą laikydami. (Atsistoja ir pradeda rodyti, kaip šoko.) Bliamba, ką aš čia rodau, juk ne televizija... Kojas kilnojome abu vos ne iki lubų. Grįžęs namo nebegalėjau pajudėti, šonkauliai vėl skaudėjo. Tad iš ryto man „ukolą“ gerą suvarė, kad turėčiau jėgų koncertuoti.
Kaip jūs manote, ar ne per drąsu per savo pasirodymus leisti Freddie Mercury dainą „Bicycle“? Šio hito fragmentas skambėjo ir jūsų albumo pristatymo vakarą.
Aš čia niekuo dėtas. Tai buvo ne mano idėja. Per „Auksinius svogūnus“ net atsisakiau dainuoti. Kam čia Mercury? Bet jie vis tiek padarė „remiksą“.
Kaip reaguojate į kaltinimus, kad jūsų „Dviratukas“ yra viso labo rusiškos dainos plagiatas?
Muziką mes nusipirkome iš rusiškos dainos autorės Natalijos Rudinos. Pavertus mūsų pinigais - už 6 tūkst. litų. Lietuviškus žodžius „Dviratukui“ parašė geriausias mano draugas Raimondas Mačys. Beje, jis yra ir labai geras Ryčio Cicino draugas.
Kalbant apie estrados princą. Šitaip jau kurį laiką esate vadinamas ir jūs.
Mes apie tai kalbėjomės su Kęstučiu Pūku. Rytis savo pinigus jau uždirbo. Jam užteks iki gyvos galvos. Svarbiausia (sako rusiškai, - aut. past.) savo laiku pinigus pagriebti ir investuoti į reikiamą verslą. Na, paskui išsiversite... Kažkodėl mane žurnalistai pradėjo vadinti estrados princu. Esu apakęs. Bet nenoriu jo vietos užimti. Esu ne toks žmogus. Juk sakiau - esu estrados Robinas Hudas. (Juokiasi.) Jis yra išdidus ir „pasikėlęs“, o aš - paprastas žmogus. Ir niekada gyvenime nepasikeisiu.
Ar tikrai? Po dešimties metų galėsiu jums duoti šį įrašą paklausyti!
Nors ir po dvidešimties.
Ar jus nuolat į koncertus lydinti mama pamoko, kaip bendrauti su gerbėjais, žurnalistais?
Ne, dėl žurnalistų labiausiai išgyvena tėvas. Jam labai nepatinka, kai kokį skandalą apie mane per televiziją parodo. Bėgioja tada po visą butą piktindamasis, kad nesąmones rodo.
Mamai, kaip suprantu, piktos plunksnos išvengti nepavyksta. Ar labai skaudžiai reaguoja į piktus straipsnius?
Pagalvok, kaip pati reaguotum: per LNK sezono atidarymą mus nufotografavo su mama, o vienas interneto portalas po mudviejų nuotrauka parašė, kad Ostapenko susipyko su meilužėmis... Komentaruose visi rašo: „Pažiūrėk, kokią jis susirado senę.“ Negana to, vienas žurnalistas parašė, kad ji dirba valytoja. (Tuo metu mama nebeištveria: „Aš dvidešimt metų dirbau Klaipėdos miesto komisijos pirmininko pavaduotoja. Niekada nedirbau paprasto darbo. Dabar esu verslininkė, o rašo, kad esu valytoja.“)
Mama, tu žinai, kad dabar interviu duodi? Viskas įrašoma. Dar apie KGB papasakok. (Juokiasi.)
Ar nepiktina tai, kad kiekviena moteris, atsidūrusi šalia jūsų, pavadinama sugulove ar meiluže?
Kad ir šiandien! Į mano albumo pristatymą pasisiūlė atvažiuoti tokia dainininkė Erika. Ji visą vakarą prie manęs trynėsi. O žurnalistai visi fotkina, fotkina. Jūsų dar nebuvo. (Kreipiasi į interviu vis dar besiklausančius bičiulius.) Jūs pavėlavote. Ne „biškį“, o labai. Ji prie manęs taip lindo, glostė. Jaučiu, rytoj visuose laikraščiuose būsime. Ją suprantu, jai reikia reklamos, bet ji taip „naglai“... Taip negalima.
O jūsų draugė po tokių scenų nepyksta?
Nepyksta, nepyksta. (Juokiasi.)
Kalbino Edita Maželytė
