2001 metais režisieriaus E. Nekrošiaus sukurtas kaip paskutinis iš Viljamo Šekspyro veikalų („Hamletas“ „Makbetas“, „Otelas“) trilogijos, „Otelo“ pasaulinė premjera tų metų pavasarį įvyko Venecijos Goldonio teatre Italijoje. Vienas garsiausių „Meno forto“ spektaklių Lietuvoje pastarąjį kartą buvo rodomas 2006 metais.
Per spektaklio gyvavimo laiką buvo surengti net 44 šio pastatymo gastroliniai turai po visą pasaulį. Jaudinančią Venecijos mauro meilės ir pavydo tragediją scenoje įkūnijo emocionali Vlado Bagdono, Eglės Špokaitės, Rolando Kazlo ir kitų aktorių vaidyba. Žiūrovai puikių Lietuvos aktorių trupę šiltai sutiko Italijoje, Rusijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Gruzijoje. „Otelo“ artistams plojo ir tolimose šalyse – Pietų Korėjoje, Singapūre, Brazilijoje, Čilėje, kai kuriose šalyse – ir po keletą kartų, primena „Meno fortas“.
„Gražus Dezdemonos kūnas ir nekaltas veidas – didelis kontrastas baisiam Otelo pavydui, vedantis tragedijos veiksmą į kraštutinumus. Nekrošiaus „Otelo“ versijoje rasinė ir socialinė bedugnė tarp Otelo ir Dezdemonos neegzistuoja, tačiau tarp jų yra didelis skirtumas. Abu veikėjai greičiau primena tėvą ir dukterį negu įsimylėjėlius“, – 2002 m. rašė korėjiečių teatro kritikai, E. Nekrošiaus spektaklį matę Seule.
