Kurio teatro aktorė yra Eglė Mikulionytė, pasakyti nelengva, nes ji vaidina ir Vilniaus, ir Kauno teatruose, o ir pati režisuoja, kuria teatro projektus. „Esu laisva menininkė, – sako ji. – Juk aktorius gali vaidinti ir pasitiesęs kilimėlį, o dar geriau, kai yra stogas virš galvos. Svarbiausia, kad būtų kam vaidinti“.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Spalvingoje jos sukurtų personažų galerijoje ir karalienės Barbora, Jokastė, Gertrūda, ir Džuljetos auklė ar valytoja Anuška „Meistre ir Margaritoje“ bei dar daugybė kitų didesnių ir mažesnių vaidmenų, kurie visi jai mieli. Antraip niekas nebūtų aktorės įkalbėjęs jų vaidinti.
Adrenalinas ir gyvenime, ir scenoje
Mažai kas žino, kad 46–erių E. Mikulionytė kadaise yra šokusi breiką ir net buvusi šios sporto šakos SSRS čempionė, o dabar jos aistra – sportinis bridžas. Tad ko jau ko, o adrenalino E. Mikulionytės gyvenime tikrai nestinga. Tačiau pirmiausia jo pasisemia vaidindama scenoje. „Personažai, kuriuos man tenka vaidinti, labai nepanašūs. Teatras tuo ir įdomus, kad atiduodamas save vaidmeniui iš jo taip pat kažką gauni“, – kalba aktorė.
Beveik visi žinomi šalies režisieriai, pastebėję įvairiapusį aktorės talentą ir ypatingą plastiką, kviečia ją vaidinti. Štai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prieš kelerius metus režisieriaus Jono Jurašo pastatytoje operoje „Orfėjas ir Euridikė“ Eglė šoko Euridikės šešėlį. (Šį vaidmenį spektaklyje kūrė ir balerina Eglė Špokaitė.) Tai ne atsitiktinumas. Mat E. Mikulionytė yra mokiusis ir baleto, ir pantomimos. Kai jai buvo dvidešimt, metus yra dirbusi Komijos respublikos nacionalinio teatro baleto artiste, o prieš įstodama į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją kelerius metus buvo Kauno pantomimos teatro artiste.
Geri vaidmenys nesensta
„Man visi vaidmenys svarbūs, nes nė vieno nesu kūrusi be meilės. Galite laikyti mane daugiavaike mama“, – kvatoja E. Mikulionytė, kurią vaidinti yra kvietę bemaž visi šalies žymūs režisieriai. Vaidmenų aktorės biografijoje daugiau kaip dvidešimt. Vienas paskiausiai sukurtų – Antigonė prieš pusmetį Kauno dramos teatre pastatytoje Aušros Marijos Sluckaitės pjesėje „Antigonė Sibire“ (rež. J. Jurašas). „Antika įvairiose jos interpretacijose visada aktuali ir jaudinanti. Man buvo įdomu imtis Antigonės vaidmens, nes iš tiesų neįprasta susieti antikos herojus su Sibiru, – prisipažįsta Eglė. – O sąsajos akivaizdžios ir skaudžios. Žiūrovų pilna salė, nes tema labai jaudinanti“.
Pastaruoju metu dažnai vaidinanti Kaune aktorė važinėja į sostinę repetuoti naujuose spektakliuose. Darbų jai, dėkui Dievui, netrūksta. O štai vasario 4 dieną laukia dar vienas aktorei svarbus įvykis – Oskaro Koršunovo pastatyto spektaklio „Meistras ir Margarita“ pagal legendinį Michailo Bulgakovo kūrinį savotiškas sugrįžimas į Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiąją sceną. Tą, kurioje prieš 10 metų ir išvydo rampos šviesą šis unikalus kūrinys. Ar jis jaudins publiką taip pat? Ar „neišsikvėpė“ aktoriai? Nebylų, bet labai svarbų Anuškos vaidmenį atliekanti E. Mikulionytė tikina, kad „išsikvėpti“ neįmanoma. Spektaklis, pasak jos, toks pat gyvas, gal net aktualesnis negu tada.
„M. Bulgakovas savo kūrinyje teigia: „Rankraščiai nedega“, o geri spektakliai nesensta. Ateina jų žiūrėti nauja, paaugusi karta, o kai kurie teatro gurmanai net ir po kelis kartus“, – tvirtina aktorė. Ji prisiminė Anuškos vaidmens kūrimo procesą. Ilgai ieškota jam vietos spektaklyje, nes M. Bulgakovas romane apie Anušką parašė visai nedaug. O štai spektaklyje ji yra viena iš pagrindinių veiksmo ašių. „Perskaičiau, kas apie tą personažą parašyta literatūros chrestomatijose, ir kartu su režisieriumi atradome ir vis dar atrandame naujų spalvų kuriant šį vaidmenį. Anuška tapo tarsi visų įvykių jungiamoji grandis, pradžių pradžia“, – kalba Eglė. Dar smagiau aktorei tapo vaidinti, kai trupė Maskvoje apsilankė tame parke, kurį aprašė M. Bulgakovas, toje pačioje didmiesčio sankryžoje, kur buvo išlietas aliejus, ant kurio spektaklyje slidinėja herojai. „O kokia išradinga dailininkės Jūratės Paulėkaitės scenografija su „leninukų“ galvomis ir veiksmą palydinčios tikrojo meistro pianisto Petro Geniušo atliekamos improvizacijos. Spektaklio atmosfera fantastiška!“
