Lietuvos beveik visi naftos telkiniai išnuomoti Lenkijos įmonėms. 2012 m. jos išgavo apie 110 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbus tokį kiekį būtų galima pilnai apsirūpinti pigiu lietuvišku benzinu.
Pagal žiniasklaidoje pateiktą informaciją nafta parduodama tris kartus pigiau negu naftą perka Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Tikriausiai lietuvišką naftą lenkai parduoda Lenkijos naftos perdirbimo įmonėms. Kas iš šito „monkės“ biznio pasipelno?
Pagal Lietuvoje galiojantį Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą numatyta priklausomai nuo gavybos mąsto už TONĄ PARDUODAMOS NAFTOS, GAVYBOS VIETOJE, nuo 2 iki 20 proc. tarifas sausumos telkinyje.
Jūros telkinyje numatytas tarifas nuo 2 iki 16 proc. nors iš jūros naftą išgauti sunkiau ir rizikingiau (matyt ateityje laukiama „pelningos nuomos“).
KOL KAS DUJŲ SKALŪNŲ DUJOMS MOKESČIO TARIFO ŠIS ĮSTATYMAS NEREGLAMENTUOJA. SUTARTIS SU Ševronu neturi įstatyminio pagrindo.
Kaip teigia žiniasklaida Lietuva už naftą apčiuopiamos naudos neturi tik pakeitimais įtvirtintą „patogų“ įstatymą, užtikrinantį naudą ne Lietuvai, o lenkų įmonėms.
Per 20 metų nafta teršiamoje žemėje buvo galima išauginti dešimtis tūkstančių tonų javų, cukrinių runkelių ir kt., deja turime tik išnaudotą žemę ir tai visas „monkės“ biznis.
Korumpuotas įstatymas nenumato netgi išlaidų padengimo už padarytą žalą aplinkai ir kitų reikalavimų bei sąsajos su Lietuvos Konstitucija.
Jeigu Lietuva būtų turtinga nafta ir dujomis kaip Norvegija su tokiais įstatymais ko gero turėtume tik nuostolius.
Jeigu norime būti Norvegija, tai ir elkimės kaip Norvegija, tai yra valstybė pati turi eksploatuoti telkinius.
P. S.
Ko vertas naudingų iškasenų tarifas už anhidritą, kur numatyta tik 5 Lt už kūbinį metrą?

Konservatorių problemos energetikoje

Matome, kad sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Stebimės, kad neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Juokiamės, kad Šedbaras pasisakė apie tą pačią politiką, kaip ir Kreivys. Bet pastebime, kad Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai, parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis, ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.

_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._

Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk žinome, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.

_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._

Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?

Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Ju žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti. Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.

Daugiau apie tai - surašant Google paieškos sistemoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.