Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį susitikęs su koalicijos partneriais, sakė, kad 4 mlrd. Lt vertės ūkio gaivinimo planą stengiamasi „visa jėga“ realizuoti artimiausiu metu, bet tam reikia „daug kur persilaužti ir keisti įsivyravusį biurokratinį mąstymą įsisavinant europines lėšas“. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nurodė, jog jei planas nebus pradėtas įgyvendinti kovą ar balandį, „liepą jo gali ir nebeprireikti“.
Premjeras žurnalistams ketvirtadienį teigė, kad sieks „daugelį projektuose numatytų lėšų koncentruoti šiais metais“. Jis vylėsi, kad tokiu būdu į rinką pritrauks šiandien „taip trūkstamus 4 mlrd. litų“.
„Šiuo metu mes matome didelį stygių projektų, kur tie pinigai pačiu artimiausiu metu būtų efektyviai panaudoti, todėl turime siekti ryžtingų permainų“, – kalbėjo A. Kubilius.
Anot jo, šiuo metu būtų galima įgyvendinti projektų, kurių vertė siektų 8 mlrd. litų, tačiau „realiai“ tokių projektų vertė dabar siekia 1,5 mlrd. litų.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad įvairius projektus būtų galima įsisavinti jau dabar, tačiau Gedimino Kirkilo vyriausybė tokių projektų neva „praktiškai nėra parengusi“.
E. Masiulio manymu, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų šiandien būtų galima remti investicijas į infostruktūrą, gyvenamųjų namų renovaciją bei finansuoti didesnius ar mažesnius verslo projektus.
„Sprendimų priėmimo greitis šiandien yra pagrindinė sąlyga. Mes galime dar labai ilgai skęsti diskusijose, kaip tas planas turėtų atrodyti, tačiau jeigu kovo ar balandžio mėnesiai jis nebus pradėtas įgyvendinti, tai liepą jo gali ir nebeprireikti“, – teigė susisiekimo ministras.
„Verslas projektų turi, jų neturi ministerijos, įvairios žinybos, atsakingos už šių projektų rengimą, todėl reikia įsteigti fondus ir per juos finansuoti verslo projektus“, – aiškino jis.
E. Masiulis teigė, kad šiuo metu koalicijos partneriai yra labiausiai nusivylę projektų įgyvendinimu aplinkosaugos sektoriuje.
A. Kubilius teigė, kad valdančios koalicijos partneriai svarstė, kaip padėti smulkiam ir vidutiniam verslui.
Anot jo, valdantieji „mato problemų“ „Sodros“ mokesčiuose, tačiau ką siūlo keisti, Premjeras nekonkretizavo.
Artūras Zuokas, Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas, teigė, kad trūksta ilgalaikės mokesčių vizijos.
„Neaišku, kokiom sąlygom smulkus, vidutinis, pagaliau stambus verslas dirbs artimiausiu metu“, – sakė A. Zuokas.
Todėl A. Zuokas ketvirtadienį sakė, kad liberalcentristai norėtų, kad mokesčiai būtų mokami nuo išsimokamų sau lėšų, o ne nuo visų bendrųjų pajamų.
„Faktas vienas: mokestinė našta šiandien yra per didelė, o tai reiškia, kad norime smulkų ir vidutinį verslą ištrinti iš Lietuvos ekonomikos“, – kalbėjo A. Zuokas.
Juozapas Paškauskas