Vos penkiolika Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių balsavo už konservatorių mero atleidimą iš pareigų. Nors balsavimas buvo slaptas, nesunku atspėti, kad Tvarkos ir teisingumo frakcijos inicijuotą interpeliaciją merui palaikė patys frakcijos nariai, Lenkų rinkimų akcijos ir Fronto frakcijų atstovai.
Deja, tiek balsų šiandien neužtenka norint sustabdyti konservatorių ir jų parankinių kėslus išparduoti Vilnių, atiduoti miestą „Rubikonui“.
Tačiau balsavimas pagaliau aiškiai parodė, kas yra kas miesto Taryboje – išryškino, kas yra tikroji opozicija.
Vos prieš mėnesį triukšmingai valdančiąją koaliciją „palikę“ Liberalų sąjūdžio atstovai nebalsavo už mero atstatydinimą. Tai ko verta jų tariama kova prieš „Rubikoną“, jei vyksta ne realiais veiksmais, o tik skambiais pareiškimais?
Liberalų ir konservatorių glėby nusprendė likti ir Vilniaus socialdemokratai, taip pat nebalsavę už mero nuvertimą. Ką gi, jiems taip pat teks prisiimti atsakomybę už neefektyvų miesto valdymą, išparduotą turtą, sunaikintas sporto mokyklas, už naujus skaitliukų mokesčius gyventojams, atliekų deginimo gamyklą, už pratęstą miesto šilumos tinklų nuomos sutartį ir dar daug kitų projektų, kuriuos dabartinė valdžia skuba įgyvendinti.
Konservatorių merą palaiko ir vadinamoji „nepriklausoma“ frakcija, kurios gretose – du Rusų sąjungos atstovai. Jų kaina visai nedidelė – tik mero patarėjos alga ir teisė pražygiuoti Vilniaus gatvėmis per „Dien Pobiedy“.
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijai nepavyko atstatydinti mero iš pareigų, tačiau frakcija ne žodžiais, ne pareiškimais, bet veiksmais įrodė savo rinkėjams, kad nepritaria ir priešinasi V. Navicko vykdomai Vilniaus skurdinimo politikai.
Evaldas Lementauskas
