- Tavo situacija prieš bėgimą buvo geresnė...
E. K.: - Taip. Tiesa sakant net nežinau, ar būčiau padaręs tokį žygdarbį, kokį padarė šiandien bėgdamas Andrejus. Bet gerai, kad man nereikėjo to įrodinėti.
- Po Atėnų olimpinių žaidynių buvo dviguba motyvacija siekti medalio čia, Pekine?
E. K.: - Motyvacija iš tikrųjų tik viena – aukso medalis. Todėl nesu visiškai patenkintas... Medalis – labai gerai, bet svarbiausia, kad dar yra, ko siekti. Bandysime judėti į priekį.
- Sekėsi jojimo rungtis?
E. K.: - Hmmm... Mes gi lietuviai. Prisiminkite Tadą Blindą, kuris jodinėjo be balno. Dar kapitoną Tenkešą, kurį vaikystėje žiūrėdavome, ir viskas tuo pasakyta. O jeigu rimtai, kaip jau minėjau, manau, kad man sekėsi joti. Žirgas buvo ne toks „švarus“, kaip buvo galima tikėtis. Antroje grupėje mano žirgu jojęs anglas numetė keturias kliūtis, vėliau jis priėjęs sakė, kad puikiai jojau, nes jis su juo nesusitvarkė – žirgas buvo labai stirpus. Iš tikrųjų jojant žirgas labai daug kliūčių kliudė, galvojau, kad numečiau daugiau nei dvi. Po finišo nudžiugau, kad krito tik dvi....
- Du olimpiniai medaliai. Gali palyginti jų kainą?
Andrejus Zadneprovskis: - Turbūt nelabai. Gal tik tai, kad ir Atėnuose prieš bėgimą, ir dabar buvau šeštas. O varžybos – visiškai skirtingos. Penkiakovėje vienodų startų nebūna. Kaip žaidžiant šachmatais nebūna vienodos partijos, taip ir čia. Jojimas šiandien apvertė viską aukštyn kojomis... Po fechtavimo rungties aš nelabai tikėjau, kad taip man sėkmingai susiklostys varžybos. Atėnuose aš tikėjau savimi labiau – akys blizgėjo. O šiandien tik tada, kai baigiau joti, pajutau, kad dievulis man dar gali duoti šiandien šansą. Gulėjau – šiandien daug vargau su koja – ir pagalvojau, kad būtų gražu, jeigu iškiltų dvi Lietuvos vėliavos... Bet nors kinas ir nėra stiprus bėgikas, tos 37 sek. vis dėlto nemažai.
- Varžybų pradžia buvo labai nesėkminga ?
A. Z.: - Vienintelis mano priekaištas sau – fechtavimasis. Antroje pusėje iš dešimties dvikovų laimėjau vieną – tai vos dešimt procentų.... Pirmą pusę dar ėjau šalia Edvino, o po to štai taip. Ir dar iš pykčio pasitempiau koją... Viską labai gerai padariau, išskyrus fechtavimą. Ir plaukiau labai gerai – 2 min. 2 sek. – tai mano geriausias rezultatas. Bėgimo rezultatų nemačiau, bet turbūt neblogas taip pat.
- Jojimas – laimės dalykas. Pasisekė su žirgais ar jūs tokie geri buvote?
A. Z.: - Europos čempionate prieš jojimą mano situacija buvo daug geresnė nei šiandien, bet ten teko toks žirgas, kad nieko negalėjau padaryti – numečiau devynes karteles ir iš vienuoliktos vietos nukritau į dvidešimt kažkelintą... Šiandien, matėte, kaip čekui nepasisekė... Puikiai suprantu, ką išgyvena žmogus, kuris yra lyderis ir pasitaiko toks žirgas... Bet toks mūsų sportas. Vienose varžybose tu laimi, kitose – pralaimi. Šiandien žirgą aš labai gerai jaučiau, nors lenkas su tuo pačiu žirgu nesugebėjo susitvarkyti. Jaudulys buvo, bet man davė šansą ir aš jį išnaudojau.
- Sportinę karjerą tęsite?
E. Krungolcas: - Taip.
A. Zadneprovskis: - Dėl viso olimpinio ciklo nežinau. Sveikata ne pati geriausia. Pagyvensime – pamatysime.
