Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius šiandien pristatys parlamentui įstatymo pataisą, kuri numato gyventojams teisę pasirinkti, kaip mokėti už buitinių atliekų tvarkymą: ar pagal šeimos narių skaičių, ar pagal faktinį šiukšlių kiekį, ar pagal gyvenamojo būsto plotą.
Parlamentaras pateiks Seimui Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
„Svarbiausias dalykas – įstatymo projektas numato sutartis, kuriose būtų aptariamos visos atliekų tvarkymo sąlygos, kad žmonės galėtų rinktis. Dabar gyventojams sąlygos primetamos. Savivaldybės įveda rinkliavas ir pačios nusprendžia, pagal kokią vienintelę metodiką gyventojams privalu atsiskaityti, nepaliekant žmonėms pasirinkimo teisės. Dažniausiai mokama pagal turimą gyvenamojo būsto plotą, šį atsiskaitymo būdą labiausiai kritikuoja visuomenė“, - sakė Evaldas Jurkevičius, ne kartą išklausęs klaipėdiečių priekaištų dėl „kvadratinių“ mokesčių.
Beje, parlamentaras, gindamas viešąjį interesą, kartu su kolege Irena Šiauliene kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad būtų nustatyta, ar rinkliavos pagal būsto plotą principas yra teisėtas.
Nors pirmosios instancijos teismai visus pareiškėjų reikalavimus atmetė, Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. konstatavo, kad „Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 1 priedas „ Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, išskyrus 15-ą eilutę, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui“.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba formaliai teismo sprendimą įvykdė – rinkliavos nuostatus pataisė. Tačiau iki šiol, po Vyriausiojo administracinio teismo verdikto praėjus daugiau nei pusmečiui, vietinė valdžia nesudarė sąlygų gyventojams atsiskaityti pagal šiukšlių kiekio deklaracijas.
„Reikėtų atkreipti dėmesį kad kitose šalyse pokyčiai šiukšlių tvarkyme vyksta. Pavyzdžiui, Šveicarijoje žmonės nusiperka maišelius su pažymėtu talpos ženklu ir gali mesti į bet kokius konteinerius, palikti gatvėje, nes mokestis jau sumokėtas nusipirkus maišelį“, - sakė Evaldas Jurkevičius.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti visuomenę rūšiuoti atliekas, o šis tikslas geriausiai pasiekiamas žmones suinteresuojant finansine išraiška. Tokia praktika sėkmingai taikoma užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje individualaus namo savininkas, įsigijęs du konteinerius ir rūšiuodamas atliekas, moka žymiai mažiau nei mokėtų už vieną konteinerį, į kurį metamos nerūšiuotos atliekos.
Šiuo metu mūsų šalyje galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje apibrėžiamas tarptautinės teisės principas “teršėjas moka". Tai reiškia, jog atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
„Tačiau minėto principo įgyvendinimas negali paneigti teisingumo ir proporcingumo principų. Tai yra įgyvendinant principą “teršėjas moka" ir įvedant rinkliavą už atliekų tvarkymą, toks mokestis privalo būti nustatytas teisingai ir proporcingai pagal faktiškai sukaupiamą atliekų kiekį“, – įsitikinęs Seimo narys.
Evaldo Jurkevičiaus parengtame projekte siūloma nustatyti naujas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo priemones, pagal kurias atliekų turėtojas, fizinis asmuo, apmoka atliekų tvarkymo išlaidas sutarties pagrindu pasirinktinai: už faktinį atliekų kiekį arba pagal gyvenamojo būsto plotą, arba pagal būste registruotų gyventojų skaičių.
Jeigu Seimas priimtų minėtas pataisas, įstatymas įsigaliotų 2011 metų balandžio mėnesį. Iki to laiko savivaldybėms tektų priimti teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti.
