Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tuo džiaugiasi už žmonių sveikatą atsakingi klerkai, o sergantieji kenčia. Mat po ligos sugrįžus į darbą gali tekti raudonuoti prieš darbdavius dėl neva padarytų pravaikštų, kol paaiškės, kad įvyko klaida. Tik medikai ramina, kad taip nutinka dažnai.
Kauno priemiesčio gyventojas Valdas (pavardė redakcijai žinoma) pasijuto prastai, todėl vasario 7–ąją kreipėsi į Pilėnų pirminės sveikatos priežiūros centrą, prie kurio prisirašęs. Įvertinusi paciento būklę šeimos gydytoja Violeta Žiemienė ligonį nusiuntė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikas. Čia vyras dėl širdies veiklos sutrikimo buvo skubiai paguldytas į stacionarą ir gydomas iki vasario 14 dienos. Vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai.
„Šeimos gydytoja biuletenį pratęsė dar savaitei, – „Vakaro žinioms„ pasakojo ligonio žmona Snieguolė. – Vyro savijauta gerėjo, todėl nedarbingumo pažymėjimas buvo uždarytas.“
Sirgo, bet nesirgo
Pasveikęs Valdas nuėjo į darbą, o čia paaiškėjo, kad, kaip rodo „Sodros„ turimi duomenys, Valdas sirgo tik iki vasario 14 dienos. Vadinasi, už pastarąją savaitę biuletenio “Sodra“ nemokės. Bet tai dar nieko. Kaip įrodysi darbdaviui, kad tikrai sirgai, jei oficialūs dokumentai rodo priešingai? Suprasdamas Valdo padėtį darbdavys sutiko palaukti, kol pavaldinys išsiaiškins, kur „pradingo" dalis nedarbingumo laikotarpio.
„Šeimos gydytoja pažadėjo išsiaiškinti, bet atsakymo vis nebuvo, – prisiminė Snieguolė. – Pralaukęs dešimt dienų darbdavys, greičiausiai manydamas, kad vyras suka uodegą, pasakė: viskas, atleisime tave iš darbo už pravaikštas."
Šiais nelengvais laikais išgirsti tokią žinią, sutikite, baisiau negu baisu. Ką tik ligotą širdį pastiprinęs Valdas labai susinervino, išsigando, kad dėl stiprių išgyvenimų neištiktų infarktas. Palaikomas vaistų jis ne kartą kreipėsi į sveikatos centrą paskubinti pažymas.
Tik kovo 3–iąją pavyko paimti į rankas „Sodros" patvirtinimą, kad Valdui nedarbingumo dėl ligos laikas pratęstas atgaline data.
Naujovė nuvylė
„Būtų vyras gavęs nedarbingumo pažymėjimą tiesiai į rankas, popierinį variantą kaip anksčiau – jokių problemų nebūtų kilę, – neslėpė apmaudo žmona. – Iki galo neparengto naujovės ligoniams tiek daug nervų kainuoja. Gali ne tik iš naujo ligoninėje atsidurti, bet ir nuo patirto streso net numirti. Vyras juk ne gripą ar gerklės uždegimą gydėsi, o rimtą širdies ligą. Kas atsakytų, jei biurokratinių nesusipratimų pasekmės būtų pačios skaudžiausios?"
Pilėnų sveikatos centro gydytoja V.Žiemienė patvirtino, kad jos pacientas turėjo problemų dėl nepratęsto biuletenio, ir paaiškino, kad taip nutiko dėl sistemos klaidos. “Būna, kai kompiuteris nepasirašo, sistemos gedimų pasitaiko, – sakė ji. – Tada tenka rašyti prašymą “Sodrai„, kad atgaline data nedarbingumo pažymėjimą pratęstų.“ Ji pridūrė, kad tai ne pirmas atvejis – tokių “sistemos klaidų„ neva dažnokai pasitaiko. Bet esą nieko čia tokio –„“Sodra“ jas vėliau ištaiso. Gydytojui gal ir nieko tokio, o kaip jaustis ligoniui?
Žmogiškasis faktorius?
„Sodros„ atstovas Algirdas Meškauskas tikino, kad su “sistemos klaidomis“ nesusiduria tie gydytojai, kurie tinkamai užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. “Jokių sistemos gedimų negali būti, – medikės teiginiams paprieštaravo jis. – Atvirkščiai, kompiuteris tikrina, kad klaidų nebūtų. Jei gydytojas nedarbingumo pažymėjimą pildo neteisingai, “iššoka„ įspėjimai, paaiškinimai. Juos iškart galima pataisyti.“
Anot jo, labiausiai tikėtina, kad gydytoja, pildydama elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, suklydo. Taip pat jis paneigė, kad tokie atvejai, kaip kad teigė gydytoja, – nereti. “Nėra fiksuota, kad dėl sistemos klaidos nebūtų išsaugoti pateikti duomenys apie ligonio nedarbingumą, – patikino jis. – Tik dėl gydytojo klaidingai atliktų veiksmų taip nutinka."
Ne sistema kalta, o žioplumas
Jonas JUOZAPAITIS – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:
Kas per paaiškinimas, kad įvyko sistemos klaida, gedimas kompiuteryje? Ir kodėl “nieko tokio"? Juk žmogus, kurį darbdavys įtaria padarius pravaikštą, nepasiaiškins, kad dėl kažkokios klaidos kažkas nesuveikė. Mano nuomone, jokia čia sistemos klaida. Duomenys buvo klaidingai įvesti per žioplumą, dėl to taip ir atsitiko. Be to, sistema – negyvas daiktas, iš jos atsakomybės nepareikalausi. Yra darbuotojai, kurie tą sistemą prižiūri, ir jie privalo užtikrinti, kad jokių klaidų nebūtų. Juo labiau jei tai ne pavienis atvejis.
Man labai keista, kad, užuot siekus tokias “klaidas" kuo skubiau išgyvendinti, visi rūpesčiai perkeliami ant niekuo dėto žmogaus pečių. Čia ne juokas – išgirsti žinią, kad gresia atleidimas iš darbo, jei esi nekaltas.
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų projektą rengė Sveikatos apsaugos ministerija – ji ir turi užtikrinti, kad sistema veiktų be sutrikimų. Būtina išsiaiškinti, kas dėl to kaltas, ir klaidų nekartoti.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
