Per pastaruosius keletą metų mūsų šalį vis dažniau užklumpančios netikėtos ir sunkiai prognozuojamos gamtos stichijos verčia sunerimti ne vieną ūkininką.
Ir šiemet prasiautus pavasarinėms sausroms bei vasaros liūtims, nemažai žemdirbių dėl pasėlių draudimo jau kreipėsi į vienintelę Lietuvoje šią paslaugą teikiančią bendrovę. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, 2008-2009 metų derliaus sezonu pasėlius apdraudė 976 ūkininkai. Per praėjusius derliaus draudimo metus tebuvo 570 apsidraudusiųjų. Bendras apdraustų ūkių plotas šį sezoną siekė apie 110 tūkst. ha, o prisiimta draudimo rizikos suma apie 170 mln. litų.
Pasak draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ Lietuvos filialo vadovo Algimanto Navicko, daugiausia žemdirbių apsidraudė Kėdainių rajone - 59, Panevėžio - 52 ir Šakių - 48. Mažiausiai apsidraudusiųjų Dzūkijos krašte, pavyzdžiui, Alytaus rajone draudėsi tik 12 žemdirbių. Vangiai draudžiasi ir varėniškiai bei lazdijiškiai. Didžiausios draudimo sumos buvo Kauno rajone -13,2 mln. litų, Kėdainių - 13,1 mln. litų ir Pasvalio rajone - beveik 13,0 mln. litų.
„Šiemet jau gavome 114 pareiškimų apie patirtą žalą, tai yra 7 kartus daugiau nei praeitais draudimo metais. Išmokėjome kiek daugiau nei pusę milijono litų draudimo išmokų. Tačiau, palyginti su kitų šalių žemdirbiais, lietuviai dar nėra tokie aktyvūs. Antai vien Vokietijoje pastaraisiais metais buvo apdrausta daugiau nei 70 procentų visų pasėlių plotų, o Lietuvoje tik apie 12 procentų. Dauguma mūsų ūkininkų jau suvokia draudimo svarbą ir norėtų apsidrausti, tačiau dėl sunkmečio neturėdami pakankamai lėšų kol kas priversti atsisakyti pasėlių draudimo arba geriausiu atveju renkasi minimalias draudimo sumas“, - draudimo padėtį apibendrino A.Navickas.
Ne visos rizikos draudžiamos
Pasidomėjus, nuo ko mūsų šalies ūkininkams aktualiausia drausti pasėlius, draudimo bendrovės atstovas priminė, jog Lietuvoje draudimo rizikų pasireiškimas gerokai skiriasi nuo Vidurio Europos tendencijų. Daugiausia pranešimų gaunama apie iššalusius javų plotus - vien šiemet sulaukta 67 pranešimų. Tačiau šią vasarą pasėliai dažniau nukentėjo nuo liūčių, ypač daug nuostolių patirta nuo krušų. Stichinės sausros pavyko išvengti, bet, pasak A.Navicko, kas garantuos, kad tai neįvyks kitais metais, o tada didžiuliai nuostoliai šalies mastu neišvengiami.
„Pastebėjome, kad ne vienas ūkininkas pageidauja apdrausti nuostolius, kuriuos patiria tuomet, kai pjūties metu laukai yra įmirkę ir tada derliaus išvis neįmanoma nuimti, patiriami didžiuliai nuostoliai. Deja, tokia rizika nedraudžiama“, - įspėjo pašnekovas. Pasak jo, Vokietijos draudimo bendrovės siūlomas draudimo rizikų paketas apima daugiau nei 70 proc. žemdirbių pageidaujamų drausti rizikų. Tačiau antai Vokietijoje žemdirbiai net neturi galimybės apsidrausti pasėlių nuo stichinės sausros.
Kęstutis Pranckevičius
