Iš tikrųjų sekasi, kai vos sulaukęs 30-ies patenki į turtingiausių ir įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Kai esi dievinamas tų, kas pabrėžtinai priešinasi autoritetų įtakai; kai tampi populiariausio technologinio žmonijos išradimo vėliavnešiu; kai randi būdą “nemokamiausią” dalyką internete suderinti su sėkmingomis ir išradingomis verslo formulėmis; kai gali rinktis iš talentingiausių pasaulyje žmonių, su vilties ašaromis akyse laukiančių laimės dirbti su tavimi; kai net savo pokštais priverti galingiausios pasaulyje kompanijos vadovus prarasti miegą… ir dar kai visa tai sugebi padaryti su devizu “nedaryk blogo!”.
Visas šis sėkmės aprašymas tinka abiem “Google” įkūrėjams – ir Larry’iui Page’ui, ir Sergejui Brinui. Viena vertus, jų sėkmės kelias yra labai panašus į daugelio kitų IT „prasisiekėlių“ (kad ir “Yahoo!”), savo projektus pradėjusių universitetuose. Kita vertus, “Google” atvejis bent šiandien yra išskirtinis vien dėl savo įtakos – didžiajai daugumai kompiuterių vartotojų “Google” kasdieniam darbui ne mažiau svarbi nei “Windows”.
Stenfordo inkubatorius
“Google” prasidėjo kaip ir keli sėkmingi bei keli šimtai ne tokių sėkmingų technologinių projektų, gimusių didžiuosiuose JAV universitetuose. Vieną dieną beveik prieš vienuolika metų Stenfordo universitete daktaro disertaciją rengiantis 23-ejų Sergejus Brinas turėjo svetingai priimti metais vyresnį iš Mičigano universiteto atvykusį kolegą Larry’į Page’ą.
Abu jauni mokslininkai daug diskutavo, bet mažai kur sutarė. Tiesa, visai netikėtai jie atrado sritį, kuriai abu buvo neabejingi – reikiamos informacijos paiešką itin didelės apimties duomenų masyvuose. Jau pirmojoje diskusijoje ėmė ryškėti, kad abu palankiai vertina idėją duomenų svarbą vertinti pagal kituose duomenyse esančias vadinamąsias “atgalines nuorodas”.
1996-ųjų sausį Larry ir Sergejus ėmė kurti bendra idėja paremtą žiniatinklio paieškos sistemą “BackRub”. Nors nuorodos į ieškomą tinklapį buvo svarbios ir kai kuriems kitiems eksperimentiniams paieškos mechanizmams, Brino ir Page’o modelis buvo tobulesnis bei sėkmingesnis.
Kaip ir daugelis kitų “universitetinių” išradėjų, “Google” įkūrėjai turėjo verstis su tokia technika, kokią pavykdavo iškaulyti iš universiteto techninio centro. Jos nepakako paleisti naująją paieškos sistemą į savarankišką gyvenimą, bet demonstracija buvo įmanoma – tad draugai ir kolegos netruko pripažinti idėjos privalumus bei sėkmę ir paskatinti Sergejų ir Larry’į nesustoti.
Pinigų paieškos
“Google” pradžia buvo sudėtingesnė nei daugelio naujų programinės įrangos firmų. Naują nuotraukų rūšiavimo programą galima sukurti paprasčiausiame AK, o “Google” reikėjo daug galingesnės techninės įrangos – juk ji skirta ieškoti informacijos tikrai gigantiškame duomenų masyve. O kur juos saugoti, tuos duomenis?
Sergey ir Larry išsėmė savo kredito korteles iki dugno, bet šiaip ne taip sukrapštė pinigų terabaito talpos kietiesiems diskams (kurie 1998-aisiais kainavo gerokai brangiau nei dabar). Visi diskai ir kita techninė įranga buvo sumontuota tiesiog Larry’io bendrabučio kambaryje – kitų patalpų draugai tuomet neturėjo. Paieškos sistema veikė puikiai, tad išradėjai pasiryžo ieškoti “Google” technologijos pirkėjo.
Nepaisant tuo metu siautusios investicijų karštinės, investuotojų paieškos kurį laiką vyko sunkiai. Vieni sakė, kad paieška nelabai svarbi interneto vartotojams (!), kiti, įskaitant “Yahoo!” įkūrėją Davidą Filo, ankstyvojoje versijoje neįžvelgė viso jos potencialo.
Pirmasis pagelbėjo kolega Stenfordo universiteto dėstytojas ir vienas “Sun” įkūrėjų Andy Bechtolsheimas. Paskubomis peržvelgęs demonstracinę “Google” versiją, jis tiesiog savo fakulteto tarpduryje išrašė 100 000 dolerių čekį ir nuskubėjo savais keliais.
Kadangi čekis buvo išrašytas “Google, Inc.” vardu, o tokios bendrovės dar apskritai nebuvo, Sergejus ėmė tvarkyti reikiamus dokumentus ir iš artimųjų bei giminaičių kaulyti papildomų investicijų.
Pagaliau, surinkus beveik milijoną dolerių, “Google” 1998-ųjų rugsėjį buvo oficialiai įsteigta ir atvėrė savo biuro duris. Įkūrėjai juokauja, kad duris atverti buvo labai paprasta, mat jos turėjo nuotolinį valdymo pultą – pagal beveik legendinę “silicio slėnio” tradiciją pirmasis “Google” biuras Menlo Parke, Kalifornijoje, įsikūrė Sergejaus ir Larry’io draugo garaže.
Intakai
Nuo to laiko prasidėjo bendra Sergejaus, Larry’io ir “Google” istorija – jos gaires galima surasti daugelyje kompiuterijos leidinių ir žinynų, o naujienos beveik kasdien patenka į pirmuosius technologijos portalų puslapius. Įkūrėjų asmenybės ir pati “Google” tarsi susiliejo į visumą. Tačiau į bendrą “Google” projektą Sergejus ir Larry atkeliavo netgi iš skirtingų pasaulio kraštų…
Lawrence’as E. Page’as gimė 1973-ųjų kovo 26 dieną Lansinge, Mičigano valstijoje. Larry’io susidomėjimas kompiuteriais visiškai neatsitiktinis – jo tėvas Carlas Vincentas Page’as dėsto kompiuterių mokslus Mičigano valstijos universitete, o motina, Gloria Page, ten pat dėsto programavimą.
Larry kompiuteriu susižavėjo būdamas vos šešerių. Sekdamas tėvų pėdomis Mičigano universitete apgynė kompiuterių inžinieriaus bakalauro laipsnį, o laisvalaikiu iš “Lego” detalių sukonstravo spausdintuvą.
Į Stenfordo universitetą, kur sutiko savo būsimąjį partnerį, Sergejų Briną, Larry pateko, nes norėjo tęsti magistro ir daktaro studijas. “Google” sukliudė pabaigti mokslus daktaro laipsniui gauti, bet magistro vardą Larry Stenforde apsigynė.
Sergejus Michailovičius Brinas 1973-iųjų rugpjūčio 21 dieną gimė kitoje „geležinės uždangos“ pusėje, pačioje komunistinio bloko širdyje – Maskvoje. Sergejaus tėvas, žydų kilmės matematikas ir ekonomistas, dėl antisemitizmo grėsmės su šeima emigravo į JAV, kai Sergejui tebuvo penkeri.
Šeima apsigyveno Merilendo valstijoje. Sergejus ėmė lankyti Montessori sistemos mokyklą, bet tėvai stengėsi berniuko išsilavinimą skatinti ir namie – Sergejus nepamiršo rusų kalbos, o pirmąjį savo kompiuterį – “Commodore 64” – gavo devintojo gimtadienio proga.
1993-aisiais Sergejus Brinas su pagyrimu baigė kompiuterių ir matematikos bakalauro studijas Merilendo universitete. Gavęs Nacionalinio mokslo fondo stipendiją magistro studijas jis galėjo tęsti prestižiniame Stenfordo universitete, kur ir sutiko Larry’į Page’ą.
Šeštasis punktas
Studentiškas gyvenimo ir bendravimo būdas iš Stenfordo universiteto bendrabučio Sergejaus ir Larry’io dėka persikėlė ir į korporatyvinę “Google” kultūrą. Nors šiandien “Google” dirba tūkstančiai žmonių, atmosfera “Googleplex” firmos būstinėje tebėra nesukaustyta jokios ypatingos solidaus verslo etikos, o darbuotojai du kartus per savaitę automobilių stovėjimo aikštelėje susikauna ritulio ant riedučių rungtynėse.
“Google” kredo pabrėžia neoficialų korporacijos įvaizdį – “gali būti rimtas ir be kostiumo” ir, svarbiausia, šeštasis taisyklių punktas teigia, jog “galima užsidirbti nedarant blogo”.
Dėl pastarojo teiginio neseniai kilo diskusijų. Mat norėdama plėsti savo verslą itin perspektyvioje Kinijos rinkoje “Google” sutiko cenzūruoti paieškos Kinijos portale pateikiamus duomenis. Tibeto rezistencijos dalyviai ir daugelis pažangiųjų politikų griežtai pasmerkė tokią “Google” nuolaidą. Taigi norai norais, o gyvenimas į verslo etiką įneša savų pataisų...
Linksmoji matematika
Specifinis “Google” vadovų humoras jaučiamas ne vien vidinėje kompanijos kultūroje. Matematiniai pokštai dažnai lydi visiškai rimtus finansinius sandorius. 2004-aisiais, rengdamasi pateikti savo akcijas laisvai prekybai biržoje, “Google” užpildė paraišką 2 718 281 828 JAV dolerių sumai. Išmanantys matematiką netruko pastebėti, kad ji sutampa su e konstanta (e=2,718281828).
Gavusi leidimą pardavinėti akcijas biržoje, “Google” pateikė 14 142 135 akcijų (?2=1,4142135), o po metų papildomai išleido dar 14 159 265 akcijas (?=3,14159265).
Tačiau daugeliui stebėtojų, konkurentų ir sekėjų daug įdomesnė kur kas paprastesnė “Google” matematika - vadinamasis penktadalio principas. Pagal jį, kiekvienas “Google” darbuotojas 20 proc. savo darbo laiko gali skirti ne tiesioginėms pareigoms, o tam, kas labiausiai jį domina.
Toks “brangaus firmos darbo laiko švaistymas” pasiteisino. Daugelis naujų “Google” paslaugų iš “Google Labs” gimė būtent iš laisvalaikio projektų. “Penktadalis” tapo vienu pagrindinių firmos kūrybiškumo variklių.
Puslapiai teberašomi
Sergejus Brinas ir Larry Page’as tebėra dar labai jauni žmonės. Pavyduoliai pasakytų, kad per jauni bent „ant popieriaus“ turėti beveik po 30 milijardų dolerių.
Jiems pavyko iš nemokamos žiniatinklio paieškos sukurti labai pelningą verslo modelį, išlaikyti fantastiškus kompanijos plėtros tempus, nuolat stebinti naujomis, visa galva konkurentus lenkiančiomis paslaugomis (ko vertos vien “Google Mail” ir “Google Earth”!), išgąsdinti visagalę “Microsoft”. Bet nepamirškime, kad jie pirmieji turėjo galimybę “Google” paieškos tinklapyje paspausti pranašišką mygtuką “Man sekasi”…
Brino ir Page’o biografijos puslapiai teberašomi. Pagrindines naujoves ir puikių idėjų rasite http://labs.google.com/.
„Naujoji komunikacija“ (www.nkm.lt), Nr. 6
