Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.
Kokios uogos tinka geriausiai?
Rinkdami ar pirkdami uogas džiovinimui atkreipkite dėmesį, ar jos nepervytusios, neminkštos, mat tokios, pasak žolininkės, biologės Jadvygos Balvočiūtės, džiovinimui tinka geriausiai – jas išdžiovinti bus paprasčiausia. „Dabar galima ir patiems prisirinkti mėlynių, juodųjų serbentų, bruknių, vyšnių, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos“, – vardija žinoma žolininkė.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, geriausia džiovinti juoduosius serbentus, mat juose labai daug vitamino C – 240 mg/100g. Vertėtų džiovinti ir avietes bei mėlynes. Jos džiūsta labai gerai ir gali padėti sureguliuoti virškinimą, gerina regėjimą, tad tinka ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.
Visų mėgstamas desertines uogas – trešnes, šilauoges, vynuoges, spanguoles, šilauoges sudžiovinti namų sąlygomis, P. Viškelio teigimu, labai sudėtinga dėl storos jų žievelės, kuri trukdo drėgmės išgarinimo procesui. Razinas pasigaminti patiems taip pat nebūtų lengva, nes vynuogių džiovinimui naudojama speciali vynuogių veislė.
Kaip džiovinti?
Pašnekovų teigimu, kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių, svarbu jas džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
„Džiovinant uogas orkaitėje pernelyg aukštoje temperatūroje, jos gali perdžiūti, be to, prarasti daug vitaminų. „Svarbu, kad uogos nebūtų kietos, o jose išliktų šiek tiek drėgmės. Džiovinti būtų paprasčiausia vėdinamoje patalpoje, ne ant saulės, nes tiesioginiai saulės spinduliai naikina biologiškai aktyvias medžiagas“, – sako P. Viškelis.
Ant padėklo supiltas uogas rekomenduojama padėti lauke, pavėsyje. Jei oras šiltas, sausas – jos puikiai išdžiūsta maždaug per 2 dienas. Džiovinti galima ir orkaitėje, tik tuomet rekomenduojama nustatyti temperatūrą iki 60 laipsnių Celsijaus.
Jei serbentai, spanguolės džiūsta lėtai, P. Viškelis pataria šias uogas trisdešimčiai sekundžių įdėti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų, tuomet džiūvimo procesas pagreitėja.
Žolininkė J. Balvočiūtė patarė uogas laikyti visą dieną saulėtoje vietoje vis pavartant, o nakčiai įnešti į patalpą. Kai uogos susitraukia, sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje nustačius 40 laipsnių temperatūrą.
Naudingųjų savybių džiūdamos uogos nepraranda
Profesorius P. Viškelis atkreipia dėmesį, kad džiovintos uogos nepraranda naudingųjų savybių. Kad gautume tam tikrą kiekį mikroelementų, vitaminų, jų reikia suvalgyti kur kas mažiau nei šviežių uogų.
„Vis dar girdime nuomonių, kad išdžiovinus uogą ar vaisių, produktas tiesiog sugadinamas, nes žūsta vitaminas C ir kiti mikroelementai. Tai nėra tiesa. Lyginant su šviežiomis uogomis, to vitamino lieka 50 proc. Bet nepamirškime, kad džiovinimo metu drėgmė išgarinama, tačiau visos naudingos medžiagos sukoncentruojamos. Džiovintų uogų saujoje vitamino C rasime kelis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje šviežių uogų. Žinoma, svarbus saikas. Kad gautume naudingų jų savybių, džiovintų uogų suvalgyti labai daug nereikia. Viena sauja džiovintų, uogų atstoja dešimt saujų šviežių uogų“, – sako P. Viškelis.
Prisiminkime ir kitas vertingas uogas
Vertėtų nepamiršti ne tik sezoninių, bet ir egzotiškų goji uogų, spanguolių ir vynuogių, kurios virsta desertinėmis razinomis. Nors šias uogas, pašnekovų teigimu, sudžiovinti namuose sunku, jų pasirinkimas kiekviename prekybos centre išties didelis. O jų nauda ne mažesnė nei šviežių ar džiovintų sezoninių uogų.
Štai džiovintos razinos – tikras kalio lobynas! Maistinės medžiagos razinose labiau koncentruotos. Jos turtingos vitaminu B, geležimi ir kaliu, kuris svarbus normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai. Kadangi razinose yra ypač daug natūralių cukrų, jos greitai suteikia energijos, dėl šios priežastis tai puikus užkandis po treniruotės.
Goji uogose gausu vitamino A, C, geležies, cinko, vario ir antioksidantų. Šiose uogose esantys baltymai ir skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, todėl tai puikus užkandis norintiems gyventi sveikiau ar sulieknėti.
Džiovintos spanguolės taip pat labai geras maistinių medžiagų šaltinis. Jos itin vertinamos dėl jose esančio didelio vitamino C kiekio, kuris svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Be to, šiose uogose yra daug antioksidantų, kurie būtini širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dėl džiovintose spanguolėse esančio cukraus jos yra geras pasirinkimas ieškantiems alternatyvų riebiems desertams, saldainiams, nes gali padėti numalšinti saldumynų poreikį ir praturtinti mūsų organizmą vitaminais.
Naudojimo galimybės beribės
Išties, džiovintos uogos suteikia egzotiško, vasariško skonio įvairiems patiekalams. Žolininkė rekomenduoja jomis gardinti varškės sūrius, desertus, kokteilius, o jei norime, kad visi namai kvepėtų vasara, J. Balvočiūtė pataria sumalti džiovintas uogas ir užpilti karštu vandeniu. Ši arbata bus ne tik kvapni ir skani, bet ir vitamininga.
Mėgaukimės šia vasaros gėrybe ištisus metus: šiltuoju sezonu – šviežiomis, šaltuoju – džiovintomis uogomis. Taip ne tik paįvairinsime gaminamus patiekalus, bet ir praturtinsime savo mitybą mūsų organizmui būtinomis medžiagomis.
