Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška. Jis turi ką pasakyti ir tiems, kurie klimato atšilimu šalyje džiaugiasi dėl karštesnių vasarų ir šiltesnių žiemų. Pasirodo, džiūgauti tikrai nėra ko.
„Kai sezoną galima atidaryti jau, tarkim, ne birželio pabaigoj, o jau gegužės mėnesį, kai pakyla truputį temperatūra Baltijos jūros vandens, tai atrodytų iš pirmo žvilgsnio teigiami reiškiniai, tačiau jie kartu ir paveikia visą ekosistemą, kurioje išsibalansuoja rūšinė įvairovė“, – sakė A. Bukantis.
Klimato kaitą visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, sukelia energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, ir atliekų sektoriai. Mokslininkai sako, kad jei klimato atšilimas stabdomas nebus, žemės likimas iš tiesų bus liūdnas.
„Yra paskaičiuota, kad jeigu nebus imtasi šitų priemonių, nebus sumažintas šiltnamio efektas, tai tokiu atveju kalbama, kad 2100 bendrai pakils planetos temperatūra, ne mažiau, kaip gali būti pagal pesimistinį scenarijų, tai virš 5 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Tai yra daug", – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė.
Neseniai mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis – labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje – Lietuva.
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikina, kad viena opiausių, labiausiai šiuo metu Lietuvos atmosferą nuodijančių problemų – seni automobiliai.
„Pagal statistiką išties pagrindinis taršos šaltinis – automobilių parkas, automobilių parko amžius, ir išmetamųjų kietųjų dalelių ir kitų pavojingų junginių koncentracija“, – sakė jis.
Pasak ministro, prie gamtos išsaugojimo politikai prisidės motyvuodami gyventojus atsisakyti senų automobilių, o be to, jau greitu metu iš prekybos, pagal Europos Sąjungos nurodymus, turėtų dingti ir plastikiniai indai.
