Orūs ponai įsitaisę patogiuose odiniuose krėsluose rūko cigarus, sklaido laikraščius ir diskutuoja tarptautinės politikos klausimais – juk būtent taip ir įsivaizduojate tikrą „džentelmenų klubą“?
Moralė – ypač svarbu
Tačiau dabar tokį įvaizdį griauna erotines pramogas teikiantys komerciniai klubai, kurie visame pasaulyje įsigudrino prie savo pavadinimo pridėti prierašą „klubas džentelmenams“. Tikruosiuose džentelmenų klubuose apie tokias pramogas net ir pagalvoti sunku. Klubų narių moralei yra skiriamas didelis dėmesys: būtų pašalintas ne tik klubo taisykles pažeidęs, bet ir jį rekomendavęs narys.
Todėl į tikrą džentelmenų klubą nėra lengva patekti. Dabar eilėje tenka laukti apie metus, o anksčiau priėmimo procedūros galėdavo užtrukti ir iki dvidešimties metų.
Nors pirmieji džentelmenų klubai atsirado Anglijoje, Londone, dar XVIII amžiuje, jų aukso amžius – XIX a. Šiuo laikotarpiu kiekvienas aukštesnės klasės pasiturintis vyras stengdavosi priklausyti kokiam nors klubui. Pažymėtina, kad klubai vienydavo vien tik vyrus – tai jiems tapdavo savotiška priebėga nuo šeimyninio gyvenimo rutinos.
Kadangi klubo patalpose būdavo galima ir nakvoti, dalis to laikotarpio moterų skųsdavosi, kad jų vyrai namie praleidžia mažiau naktų nei klube. Iš Anglijos tokie klubai paplito visame pasaulyje – daugiausia buvusiose šios šalies kolonijose, taip pat Japonijoje.
Cigarus ir kortas teko pamiršti
Maždaug prieš dvidešimt-trisdešimt metų buvo prabilta apie džentelmenų klubų nykimą, tačiau per pastaruosius kelerius metus jaučiamas tokių klubų atgimimas. Klubai dabar liberalesni – priima ir moteris, bet jų dar nedaug.
Dabar čia jau nebepamatysime ir žaidžiant kortomis arba traukiant cigaro dūmą, nes tai draudžiama įstatymu.
Tačiau dauguma senųju taisyklių išliko: klubuose draudžiama kalbėti apie konkrečius verslo reikalus, tačiau abstraktūs pokalbiai apie ekonomiką, politiką, kultūrą yra būtini. Jei asmuo yra „neklubiškas“, tai yra, blogų manierų ar kuklinasi bendrauti su kitais klubo nariais, gali būti pašalintas. Pabrėžiama, kad tokių klubų funkcija – socialinė, žmonės čia renkasi pabendrauti.
Į klubus žmonės vienijasi pagal įvairius požymius. Yra universitetų absloventų klubų, Londone vieni iš žinomiausių yra „Keliautojų“, „Reformatorių“ klubai.
Tokių aristokratiškų sporto šakų kaip kriketas ar golfas klubai taip pat turi džentelmenų klubų bruožų, o golfo pavadinimą kai kas šifruoja netgi kaip užrašo „gentlemen only, ladies forbidden“ (liet. tik džentelmenams, moterims uždrausta) sutrumpinimą.
Ieško tikrojo bendravimo
Kas gi skatina žmones vienytis į tokias, iš pirmo žvilgsnio, gana keistokas bendruomenes? Neabejotina, kad vienos iš pagrindinių priežasčių yra tikro bendravimo ir „užuovėjos“ nuo pašėlusio šiandieninio gyvenimo temo paieškos. Čia draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, niekas nekvaršins galvos siūlydamas verslo sandorius, o virtualų bendravimą keičia malonūs pašnekesiai neįpareigojančiomis temomis prie arbatos puodelio.
Nors apie tiesioginius verslo reikalus nekalbama, klubuose yra mezgamos svarbios pažintys su svarbiais žmonėmis, kurios padeda ir už klubo sienų.
Kai kuriuos narius vilioja ir kur kas pragmatiškesni dalykai. Priklausantieji klubams moka fiksuotą nario mokestį, užtat turi galimybę palyginti nedidelėmis kainomis klubuose papietauti ar pernakvoti. Žinant, kad daugelis klubų turi pastatus Londono centre, kur kainos tikrai ne iš mažųjų, tai atrodo gana patrauklu.
Lietuvoje klubų netrūksta
Lietuvoje tokių klubų nėra – juos kažkuo primena gal tik „Rotary“ klubai, įsikūrę daugelyje mūsų šalies miestų. Čia taip pat renkasi pasiturintys žmonės, o priimant naujus narius reikia rekomendacijų iš esamų klubo narių. Tačiau pagrindinė šių klubų veikla – labdaros teikimas.
Bet ir Lietuvos neaplenkia tendencijos sugrįžti prie tikro, „akis į akį“, bendravimo. Kaip ir Vakaruose, vėl populiarėja stalo žaidimai, knygų klubai, kuriuos stengiasi propaguoti virtualaus bendravimo „atsikandę“ entuziastai.
Negalima nepaminėti, kad ir Lietuvoje veikia daugybė įvairiausių klubų. Nors tarp jų nėra klasikinių džentelmenų klubų, tačiau organizacijų, save pristatančių kaip klubus, tikrai netrūksta. Vos ne kiekviena kačių ar šunų veislė turi savo mylėtojų klubus, o kur dar įvairiausių automobilių markių mėgėjų, baikerių, keliautojų, tautinių vertybių puoselėtojų, įvairių regionų gyventojų klubai...
