Daiva Trečiokaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Šiomis dienomis Alpių gilumoje filmuojamos 24-o filmo apie agentą Džeimsą Bondą scenos austrams gali atnešti triženklę milijoninę sumą. Jei rudenį pasirodysiančiame naujame filme austrų kalnų ir ežero vietovės bus lengvai atpažįstamos, tiek kainuos vaizdingų vietovių reklama.
Savaitę truksianti Holivudo aktoriaus Danielio Craigo ir filmavimo komandos viešnagė Austrijoje paliks apie 6 mln. eurų – tiek kainuoja apgyvendinimas, maitinimas, nuomos ir statybų darbai, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Austrijos ekonomikos naujienas.
Trūks regioninių maisto produktų
Austrijos nacionalinis bankas teigia, kad šalies ekonomikos augimas nebėra spartus: pernai jis ūgtelėjo tik 0,9 proc., šiais metais prognozuojamas 0,7 proc. augimas – tai mažiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Austrijoje šiuo metu yra apie 400 tūkst. bedarbių (11 proc.), tačiau šiais metais nedarbo lygis gali ūgtelėti maždaug 5 proc. O vidaus infliacija, jau kurį laiką aukščiausia euro zonoje, pagal dabartinę situaciją išsilygins ties 1,5 proc.
Austrijoje, kaip ir visoje Europoje, nuo šių metų sausio analizuojamas miesto, kaimo ir žemės ūkio paskirties sklypų, miestų vystymo ir žemės panaudojimo žemės ūkiui santykis.
Austrijoje kasdien išnyksta po vieną ūkį. Kiekvienas žemės hektaras, pakeitus jo paskirtį, kaip vietinių žemės ūkio produktų tiekėjas išnyksta visiems laikams. Valstybės aplinkos tarnybos atliktoje studijoje teigiama, kad maždaug 20 hektarų žemės paskirties sklypų kasdien užmūrijami pastatais arba gatvėmis. Tai yra aštuonis kartus daugiau nei ekspertų nustatyta norma.
Stokojant žemės ūkio sklypų, neabejotinai trūks regioninių maisto produktų, kuriuos pirkti šiuo metu Austrijoje ypač skatinama, ir didės priklausomybė nuo importuojamų produktų. Bėda ir ta, kad miestai vis labiau plečiasi ir, užstačius privačiais namais arba firmų sandėliais, biurais ar gamyklomis, užimami vis didesni plotai aplink gausiai gyvenamas vietoves.
Miestų centruose stūkso daugybė tuščių nenaudojamų pastatų. Tai, kad valstybė remia namų statybą miestų pakraščiuose, užimant vis daugiau žalios teritorijos, o ne panaudojant jau esančius senus pastatus, laikoma atgyvenusia, bet stipriai funkcionuojančia norma.
Nuostolingai dirba trečdalis vaistinių
Kas trečia austrų vaistinė patiria nuostolius. Ligonių kasų finansuojamų medikamentų apyvarta, sudaranti maždaug 70 proc. visos vaistinių prekybos, sumažėjo beveik 1 proc. Tokia tendencija pastebima jau antrus metus. Bendrasis pelnas per pastaruosius septynerius metus nuo 20 proc. sumažėjo iki 17 proc.
To priežastis yra taupymas: gydytojai dažnai išrašo pigesnius medikamentus. Iš kitos pusės – daugiau perkama ypač brangių medikamentų, kainuojančių tūkstančius eurų, tačiau šie vaistinėms neneša realaus pelno.
Tokie pokyčiai daro įtaką ir darbo rinkai. Prieš kelerius metus vaistininkų trūko, o dabar jų yra per daug. 2010 m. darbo biržoje buvo skelbiama 130 vaistininkų vietų, 2013 m. – tik 30. Per metus vaistininkas vaistinei kainuoja maždaug 100 tūkst. eurų. Visoje Austrijoje yra 1 300 vaistinių, jose dirba maždaug penkis kartus daugiau vaistininkų.
Vaistinės ieško naujų verslo modelių: parduoda kosmetiką ar kitus sveikatos reikmenis. Tačiau šią nišą gerai išnaudoja kosmetikos ir maisto produktų parduotuvės. Nauja tai, kad nuo šių metų birželio vaistinėms vaistais be recepto leidžiama prekiauti internetu. Internetinės prekybos ketina imtis maždaug 5 proc. vaistinių, nes, kaip žinoma iš kaimyninės Vokietijos patirties, finansiškai tai nėra itin naudinga – atvėrus duris prekybai internetu, kainos smunka.
