Kaip sako Ieva, savo dvynukų, kurie jau rugsėjį žingsniuos į pirmą klasę, ji su vyru susilaukė per stebuklą. Ir juo moteris vadina pagalbinį apvaisinimą. Prieš aštuonerius metus jos vyras išgirdo negailestingą diagnozę – kraujo vėžys. Tuo metu pora vaikų dar neturėjo ir medikai abejojo, ar po gydymo Ievos vyras bus vaisingas. Dėl to jiedu nusprendė nedelsiant užšaldyti jo spermą. Kol sutuoktinis mėgino įveikti klastingą ligą, po keturių mėnesių pastojusi Ieva nešiojo jųdviejų dvynukus.
„Mano buvo labai didelis noras, kad jeigu aš netekčiau vyro, aš turėčiau vaikus. Ir tokią galimybę turėjau, tai... tai dėl to... Buvo tokių, kurie smerkė, kad vyras serga vėžiu, o ji sugalvojo turėti vaikų. Bet tai yra tiesa. Tai yra mano apsisprendimas, kad aš būtent nuo šito vyro noriu vaikų. Ir turbūt tai, kad mes ryžomės, ir tai, kad mes ėjome tuo keliu, kad tuos vaikus turėsime ir jų susilauksime, tai padėjo mano vyrui pasveikti“, - sakė Ieva Drėgvienė, dvynukų mama.
Ieva uoliai remia pažangų pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurį jau rytoj ims svarstyti Seimas. Kad nevaisingumo problema Lietuvoje aktuali, atspindi ir statistika.
Dabar pagalbinis apvaisinimas valstybės nė centu nekompensuojamas ir prieinamas tik pasiturintiems, kurie už procedūras išgali mokėti mažiausiai 3000 eurų.
Tačiau pažangiam įstatymui priešinasi Bažnyčia, kuri nuosaikiai gina negimusią gyvybę ir prieštarauja perteklinio embrionų kūrimo įteisinimui.
Skaičiuojama, kad vaikų Lietuvoje susilaukti negali apie 50 tūkstančių porų, kurių likimas dabar Seimo narių rankose.