Turizmo perlas - Kuršių nerija - priklauso ir Lietuvai, ir Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai. Ketindamos šioje saugomoje teritorijoje populiarinti ekologišką turizmą, dvi šalys kaimynės sumanė nutiesti dviračių taką per jųdviejų teritorijas, rašo „Lietuvos žinios“.
Iš 97 kilometrų ilgio į UNESCO paveldo sąrašą įrašyto pusiasalio, Lietuvai priklauso 52 kilometrai.
Kaliningrade vykusioje turizmo parodoje „Jantur“ pasirašyta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Ekonomikos ministerijos 2008-2009 metų bendradarbiavimo programa.
Numatyta kartu su kaimynais įgyvendinti projektą „Tarptautinio dviračių maršruto „Eurovelo Baltika“ senuoju Kuršių nerijos pašto keliu sukūrimas“. Abi šalys įsipareigojo didinti abipusį turistų srautą, drauge diegti investicinius projektus turizmo srityje, dalyvauti tarptautinėse programose, keistis informacine analitine ir statistine informacija.
Kadaise šiuo senuoju pašto keliu balta karieta per Kuršių neriją riedėjo Prūsijos karalienė Luizė su vyru Frydrichu Vilhelmu III ir vaikais. Pernai sukako 200 metų nuo šios kelionės. Prūsijos karališkoji pora 1807 metais nuo Napoleono armijos per Kuršių neriją traukėsi į Klaipėdą. Kelionė truko tris dienas ir naktis. Tada nerijoje pašto stotys buvo Šarkuvoje, Rasytėje, Nidoje ir Juodkrantėje. Karališkoji pora apsistojo Nidoje, D.G.Kuverto pašto stotyje. Ant apledėjusio užeigos lango stiklo karalienė Luizė žiedu įrėžė J.V.Goethe‘s posmelį. Vėliau šis pastatas ne kartą degė ir buvo atstatytas, o viešbutis pavadintas Karalienės Luizės vardu. Dabar taip pavadinta vila yra Pervalkoje.
Dviračių tako turistams bus numatytos poilsio stotelės svarbiose istorinėse pašto kelio vietose, priminti įdomūs istoriniai faktai. Dviračių takas vingiuos vaizdingomis vietovėmis, bus užklotas patogia danga. Kadaise pajūriu ėjęs kelias buvo nelengvai įveikiamas. Prūsijos karalienės karietos vienos pusės ratai riedėjo vandeniu. Arkliai klimpo, kelias dažnai buvo užneštas smėliu. Tačiau tai buvo vienintelis kelias iš Vakarų Europos į Klaipėdą, juo keliavo karaliai, politikai, mokslininkai. Pašto stotyse būdavo keičiami arkliai, suteikiama vargana nakvynė, pasiūloma maisto, kad ir menko.
Karališkosios poros kelionė per Kuršių neriją siejama su šio krašto keliu į laisvę. Prieš 200 metų Klaipėdoje buvo paskelbtas karališkasis raštas apie baudžiavos panaikinimą. Prūsijos lietuvininkai jau nuo tada pradėjo gyventi laisvai. Rusijos okupuotoje Lietuvoje žmonės tokios padėties sulaukė beveik po 60 metų.
