Klaipėdos miesto apylinkės teismas birželį M. V. nuteisė už tai, kad 2016 metų spalį lopšelyje ranka sudavusi dvimetei sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė ją išteisinti. Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad nėra teisinio pagrindo keisti nuosprendį, o byloje esančių duomenų visuma pagrįstai įrodo moters kaltę.
Moteris teigė, kad mažametei sudavė ne todėl, kad sukeltų fizinį skausmą ar nubaustų vaiką už rodomus kaprizus, o siekdama pašalinti mergaitės gyvybei kilusį pavojų. Esą mergaitę lopšelyje ištiko priepuolis, pasak M. V., liaudyje vadinamas „stuparu“ ir mergaitė nebekvėpavo, todėl ji išsigando ir sudavė, kad išorinio dirgiklio dėka išvestų vaiką iš tokios būsenos. Moteris teigia veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teisme ji sakė, jog kalta nesijaučia, tik esą padarė didelę klaidą, kad apie nutikusį priepuolį niekam nepranešė.
Kaip pranešė teismas, mažametės mama viso proceso metu tvirtino, kad tądien, atėjusi pasiimti dukters, iš M. V. išgirdo, kad mergaitė ryte verkė ir ji jai sudavė, tačiau auklėtoja nieko neužsiminė apie jokį dukrą ištikuį priepuolį. Tai, kad moteris vaikui sudavė pasipylus „ožiams“, patvirtino ir liudytojas, kuris girdėjo tokį darželio personalo pokalbį. Kad nebuvo jokio priepuolio, patvirtina ir su M. V. dirbusi auklėtojos padėjėja. Išsiginti kaltės nepadėjo ir, nuteistosios prašymu, į teismą kviesta medicinos specialistė, ilgametę patirtį turinti Klaipėdos vaikų ligoninės medikė.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nenustatyta, kad mažametei grėsė koks nors pavojus, nes byloje įrodyta, jog joks priepuolis neištiko ir nebuvo dėl ko mergaitę žaloti. Toks elgesys su mažamete neteisėtas, nes grėsmė jos sveikatai ar gyvybei nekilo, o nuraminti verkiantį vaiką buvo galima ir kitais būdais, tačiau to daryti moteris nebandė“, – teigė bylą išnagrinėjusios Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymų visumą, padarė išvadą, kad M. V. kaltė dėl jos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad kolegija galėtų daryti priešingas išvadas nei išdėstytos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje.
