Kad išvengtų tragedijų, žmonės turėtų labiau domėtis savo praeitimi – ne tik tėvų, bet ir senelių, prosenelių buvusios kasdienybės faktais. Taip teigia ne tik vyriausioji Lietuvos ragana.
Du įvykiai – keturios netektys
Nedidelis nuostabios gamtos prieglobstyje įsikūręs Veisiejų miestelis (Lazdijų sav.) vis dar neatsigauna nuo tragedijos, iškart po Kalėdų gedulo nuotaikomis persmelkusios ne tik šį Dzūkijos kraštą. Naujųjų metų nebespėjo sutikti vietos mokinukai geri draugai Rolandas (11 m.) bei Lukas (12 m.) ir Luko dėdė Antanas Vencius (40 m.) – sekmadienio popietę jie įlūžo į nestoro ledo sukaustytą Ančios ežerą ir nuskendo.
Mažai trūko, kad kartu būtų nuskendęs ir berniukų draugas Osvaldas (9 m.). Šį vaiką pavyko išgelbėti prie ežero buvusiam ir pagalbos šūksnius išgirdusiam vietos gyventojui Rolandui Pauliukoniui (36 m.).
Rodos, baisiau nė būti negali: vienu metu – iškart 3 aukos. Tačiau bemaž po 6 valandų tragedija tapo dar šiurpesnė – po automobilio ratais žuvo nuskendusio Rolanduko mama Milda Parlienė (47 m.), lemtingąją akimirką Veisiejuose pėdinusi neapšviesta V. Montvilos gatve į ežero pakrantę. Moteris, kaip po nelaimės teigė jos vyras Jonas Parlys, ketino naktį praleisti arčiau jų jaunėlį sūnelį pasiglemžusios Ančios, kur gyvena Mildos suaugęs sūnus iš pirmosios santuokos.
Skenduolių kūnai buvo ištraukti iš ežero dugno tik kitą dieną. Gelbėtojai stebėjosi, kad aptikti nuskendusiuosius jiems pavyko gana greitai, nors giluminės ežero vandens srovės galėjo nelaimėlius nunešti tolyn.
Kūnai vienas šalia kito buvo aptikti pačiame ežero viduryje, 10 metrų gylyje, apie 100 metrų nuo krantų. Čia ledo storis buvo vos 3 centimetrai, nes giliausios vietos užšąla vėliausiai. Prie pat krantų – apie 5 centimetrus. Pastarasis storis paprastai jau vertinamas žvejų, įsikuriančių prie išsikirstų ekečių. Tačiau vietą, kur įlūžo ir po ledu paniro A. Vencius su dviem berniukais, gelbėtojai linkę laikyti pražūtinga – mat ledas buvo per plonas grupelei žmonių.
Kaltųjų paieškos – atsargios
Veisiejų seniūnijos darbuotojų teigimu, miestelio žmonės iki šiol labai aktyviai aptaria pokalėdinę tragediją, tačiau garsiai įvardinti kaltuosius privengia.
Vieni linkę kaltinti nuskendusių berniukų tėvus, popietę palikusius atostogaujančius savo mažamečius be priežiūros. Kiti – pačius smalsuolius vaikus, susidomėjusius tik po Kalėdų ežerą aptraukusiu ledu ir užmiršusius prieš pat atostogas mokykloje duotą pažadą būti atsargiems ant ledo. Treti – kartu paskendusį Luko dėdę, drįsusį vaikus nusivesti ledu į ežero vidurį.
Po įvykio žvejai pasakojo tądien ne vieną valandą matę, kaip A. Vencius su vaikais vaikštinėjo ežero ledu. Po poros parų atsigavęs išgelbėtasis Osvaldas irgi savo namiškiams sakė, kad eiti per ežerą jiems liepė Luko dėdė – šitaip esą buvęs trumpinamas kelias namų link.
„Iš amžiną atilsį Venciaus tokio neatsakingo poelgio su mažamečiais buvo galima tikėtis, nes vyras turėjo sveikatos problemų – tie vaikai buvo gal net gudresni už jį“, – „Akistatai“ teigė viena prie Ančios gyvenanti veisiejiškė.
Veisiejuose neviešai kalbama, kad A. Venciaus senelių ar prosenelių kartoje giminė buvo pratęsta po kraujomaišos, todėl palikuonims tai atsiliepė. Ar tai tiesa, galbūt galėtų patvirtinti nuskendusio A. Venciaus sesuo Ona Franckevičiūtė, kartu laidojusi ir vienturtį savo sūnelį Luką, tačiau „Akistatai“ jos nepavyko pakalbinti.
„Nuteistas“ ir be teismo
Tačiau vieno kaltojo šiandien nevengiama įvardinti, nors policijos tyrimas dar tik pradėtas: piktų žodžių negailima kaimyninės Druskininkų savivaldybės Druskininkėlių kaimo gyventojui Sauliui Marčiulynui (30 m.). Šis 7 kartus už vagystes, plėšimus ir sukčiavimus teistas vyras tik po kelių parų atvyko į Lazdijų policiją ir prisipažino, kad jo vairuojamas automobilis „Audi 80“ Veisiejuose mirtinai sužalojo pėsčiąją M. Parlienę.
Tiesa, slapstytis S. Marčiulynui nebuvo prasmės, nes mirtino įvykio vietoje liko jo vairuoto automobilio žibinto šukių ir priekinė mašinos apdailos juosta su valstybiniu automobilio numeriu. Pabėgęs vairuotojas sumėtė pėdas, suklaidino pareigūnus, 2 paroms sulaikiusius ne tą įtartą asmenį, tačiau galiausiai yla iš maišo išlindo.
„Dingau iš įvykio vietos, nes nenorėjau, kad policininkai sužinotų, jog aš po 22 valandos buvau ne namuose, kaip buvau įpareigotas teismo“, – pareigūnams dėstė S. Marčiulynas.
Po avarijos „audinė“ buvo padegta ir nuskandinta už kelių kilometrų nuo Veisiejų esančiame Vilkinio ežere. S. Marčiulynui prisipažinus ir parodžius vietą, automobilis buvo iškeltas iš vandens.
Įtariamasis dabar, kol vyksta avarijos ikiteisminis tyrimas, suimtas 2 mėnesiams. Jis, prieš 10 mėnesių sugrįžęs į laisvę iš pataisos namų, teigė, kad pėsčioji pati buvo kalta – tamsiu paros metu ėjo važiuojamąja kelio dalimi be jokių atšvaitų. Tai dar reikės įrodyti.
Ar M. Parlienė buvo blaivi, tyrėjai neskuba skelbti – laukia žuvusiosios kraujo tyrimo rezultatų. Tačiau moters artimieji tikino, kad ji tą vakarą, gedėdama iš ežero dar neištraukto sūnelio, iš namų išėjo būdama blaivi.
Nieko nebūna atsitiktinai?
„Akistatos“ archyvai leidžia teigti, kad tokios dvigubos tragedijos, kai tą pačią dieną skirtingomis aplinkybėmis miršta ar žūsta tos pačios šeimos nariai arba mirusiojo laidotuves per dieną ar dvi pakeičia kitos – prie to mirusiojo karsto ką tik stovėjusio artimojo – laidotuvės, nėra labai retas reiškinys.
Kas tai – lemtingas sutapimas ar liūdnas atsitiktinumas, likimo bausmė ir kerštas, o gal niekuo nepaaiškinama mistika?
Būrimais, antgamtiškumais netikintys žmonės tokias nelaimes linkę vadinti tik atsitiktinumu ir retu sutapimu. Esą tai jokiam žmogui nežinoma lemtis, kurios juoda skraistė gali palytėti bet kada ir bet ką.
Patyręs bioenergetikas, technikos mokslų daktaras kaunietis Jonas Dainauskas linkęs teigti kitaip. „Nieko atsitiktinio nėra, – sako jis. – Viską lemia energetika, tvyranti žmonių bendravime. Tai vadinamasis egregoras – energetinis darinys, minčių sankaupa, savotiška atmosfera, kuriama iš neigiamų emocijų, minčių, faktų. Egregoras provokuoja neigiamus dalykus – žmogaus fizines ir dvasines ligas, persekiojančias nelaimes.“
Anot J. Dainausko, labai svarbu ir žmogaus karma – ankstesnių giminės kartų atliktų darbų nulemtas likimas. Neigiamą karmą išprovokuoja minėtų kartų nuodėmės. O tos nuodėmės – tai esminių egzistencijos taisyklių pažeidimai.
„Norint sužinoti, kodėl tokia tragiška lemtis ištiko minėtas šeimas, reikia patyrinėti, ar tose giminėse anksčiau nebuvo savižudžių, žudikų (tai būtų net ir kariai, žudę kovodami), kalinių, alkoholikų, – sakė bioenergetikas. – Kol kas man aišku tik viena: tos giminės žmonės negalėjo harmoningai gyventi, nes minėti energetikos pažeidimai persiduoda iš kartos į kartą – nelaimės ypač krenta ant anūkų galvų. Tai žinantiems žmonėms reikia „nemaitinti“ savo egregoro – nekritikuoti, nesinervinti, nesiųsti prakeiksmų, nesimėgauti svetimu skausmu ir nelaimėmis.“
Žmogus – ne sėkla „iš kažkur“
Panašios nuomonės yra ir jau 20 metų burtų srityje besidarbuojanti „Lietuvos raganų ragana“ tituluojama vilnietė Vilija Lobačiovienė. „Kai išgirdau apie šią tragediją, iškart pagalvojau, kad tuos žmones pražudė prakeiksmas, – sakė ji. – Tikrai tai ne atsitiktinumas ar sutapimas. Tokie vadinami sutapimai tik išryškina karminę žmogaus lemtį, karminę „uodegą“. Jie todėl ir skiriami, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pradėtų giliau domėtis, rūpintis, kaip jiems gyventi, tačiau dauguma tokių ženklų nepastebi arba nesupranta.“
Anot V. Lobačiovienės, ne tų žmonių, kurie žuvo, padarytos blogybės prišaukė tokią jų gyvenimo baigtį, o blogybės iš gilios tos giminės praeities – mat kenčia net keturios giminės kartos.
„Vis dėlto dauguma žmonių labiau linkę gyventi taip pasroviui, nekreipdami dėmesio į svarbius dalykus, nesigilindami, nesidomėdami, – sakė V. Lobačiovienė. – O reikėtų domėtis – žinoti senelių ir prosenelių vardus, pavardes, jų kasdienybės faktus. Tuomet būtų galima prakeiksmus pristabdyti, nuimti nuo giminės. Yra žmonių, kurie, išstudijavę savo genealogijos medžius, dėl to kreipiasi ir į mane. Visiems kartoju, kad žmogus nėra tik paprastutė sėkla „iš kažkur“ – yra žmonių giminės tęstinumas, saitai, viskas vyksta lemtingai.“
Na, „Akistata“ nesidomėjo Veisiejuose žuvusių asmenų seneliais ir proseneliais, tačiau pačių žuvusiųjų kasdienybėje būta faktų, liudijančių neigiamą atmosferą. Abiejose žuvusių berniukų šeimose būta nelaimingos meilės, nesantarvės, skyrybų, piktnaudžiavimo alkoholiu. Luko motina tik neseniai susigrąžino globos namuose augusį savo vienturtėlį, nes anksčiau jai buvo apribota motinos valdžia. Būta ir smurto: vietos policininkai ir seniūnijos darbuotojai liudija apie smarkius barnius Parlių šeimoje, taip pat – apie 2007-ųjų spalį sugyventinio nužudytą Luko motinos seserį Laimą, šios moters pragertus vaikus.
Tik faktai:
2008-ųjų balandį per avariją žuvo 19 metų Puskelnių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas, išvakarėse palaidojęs savo mirusią močiutę.
2008-ųjų rudenį Jurgiškių kaime (Varėnos r.) savižudybe gyvenimą baigė 26 metų moteris – dar nežinodama, kad tą pačią dieną ligoninėje mirė sunkios ligos pakirstas jos sugyventinis (36 m.).
2008 metų lapkritį per eismo nelaimę žuvo šiaulietė gydytoja (29 m.), tądien palaidojusi jos brolio nužudytą tėvą (59 m.), garsų Šiaulių ginekologą.
2008-ųjų lapkritį viename Marijampolės savivaldybės kaime naktį mirtinai sušalo lauke likęs vyras (45 m.), neįėjęs į savo namus, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, gulėjo netikėtai mirusi jo motina (72 m.).
2008-ųjų gruodį suaugę išsituokusios šeimos vaikai Kazlų Rūdos apylinkėse palaidojo dėl ligos mirusį savo tėvą (65 m.), o po dienos jau gedėjo ir per gaisrą Kybartuose (Vilkaviškio sav.) žuvusio savo patėvio.
Kamajų seniūnijos (Rokiškio r.) darbuotojai prisimena net 3 atvejus nuo 2000-ųjų sausio, kai tą pačią dieną skirtingomis aplinkybėmis buvo rasti mirę garbaus amžiaus sutuoktiniai.
Irena Zubrickienė
