Seimo valdybos sudaryta darbo grupė baigė ruošti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos piliečiams, kurie turi Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių pasus. Tokia pati nuostata galiotų ir tuomet, jeigu ES nepriklausanti šalis sudarytų su Lietuva sutartį dėl pilietybės.
Tačiau darbo grupė neparėmė iš jos pasitraukusio konservatorių atstovo Andriaus Kubiliaus, liberalsąjūdiečio Gintaro Steponavičiaus, valstietės liaudininkės Laimos Mogenienės, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus Antano Petrausko siūlymo neatimti Lietuvos pilietybės iš tų lietuvių, kurie įgijo NATO valstybei priklausantį pasą.
Pastarieji, išskyrus A.Kubilių, įregistravo alternatyvų įstatymo variantą - atskirąją nuomonę, todėl galutinai šiuo klausimu turės apsispręsti Seimas.
„Tenka apgailestauti, kad darbo grupė atstūmė JAV, Kanadoje, Norvegijoje ir kitose NATO šalyse gyvenančius lietuvius, todėl negalėjau pritarti darbo grupės siūlymui. Esu įsitikinęs, kad toliau Seime svarstant Pilietybės įstatymo pataisas dar grįšime prie šio klausimo ir tikiuosi, kad tuomet priimsime ryžtingesnius sprendimus“,- teigia G.Steponavičius.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
