Tokie namai yra Panevėžyje. Senos statybos daugiabučiai, kuriuose didžioji gyventojų dalis – socialiai remtini asmenys ir šeimos – studentai, pensininkai, ar bent jau tokie, kurie negali pasigirti esantys mokūs, vis dėlto sugebėjo renovuoti pastatus ir taip sutaupyti nemažą dalį pinigų, kuriuos iki tol mokėjo už šildymą.
Apie tai Druskininkuose susirinkusiems devintojo metinio diskusijų forumo ,,Atliekų tvarkymas“ dalyviams interaktyvios sąšaukos tarp įvairių Lietuvos miestų gyventojų ir konferencijos dalyvių, pasakojo viena šių daugiabučių gyventojų – pedagogė Birutė Valkiūnienė. Anot jos, dabar kaimynai jau nusprendė taupyti ir kitaip elgdamiesi su buitinėmis atliekomis.
,,Visuotiniame susirinkime nutarėme imtis konkrečių veiksmų, kad su šiukšlėmis, už kurių išvežimą mes mokame, elgsimės kitaip. Tai, kas yra atliekos, antrinės žaliavos, o ne šiukšlės – už jų išvežimą nemokėsime, bet atiduosime jas atvažiuojantiems surinkėjams. Taip mes labiau reguliuosime savo išlaidas ir būsime ,,žalesni“, - sakė ji.
B.Valkiūnienė pasakojo, kad po renovacijos ,,moterys lygina sąskaitas ir mato, kad sumoka gerokai mažiau už kaimyninio namo gyventojus, kurių dalis jau priversti persikraustyti į mažesnius butus“.
Kita vertus, pripažino ji, visų užmirštus senukus ėmė globoti artimieji – žinoma, iš dalies galbūt ir dėl to, kad tai jau butas avariniame name, dalijosi patirtini B. Valkiūnienė.
Atliekas ir antrines žaliavas rūšiuoja pensininkės
,,Kiekvvienas žmogus stengiasi balansuoti savo pajamas ir išlaidas. Bet mane trikdo sąvoka ,,teršėjas moka“. Gal reikėtų vadinti ,,atliekų turėtojas“, o teršėjas – tas, kuris nedalyvauja sistemoje ir moka baudas“, - siūlė konferencijos dalyviams nepriklausoma konsultantė panevėžietė Z. Tverkutė diskusijoje, skirtoje gyventojų – vartotojų ir atliekų tvarkymo sistemos dalyvių – požiūriui ir problemoms aptarti.
Jos teigimu, gyventojai neretai pasijunta užmiršti – jie turi dalyvauti atliekų tvarkyme, nes turi atliekų, tačiau niekas jiems deramai nepaaiškina jų teisių. Kita vertus, pasakojo nepriklausoma konsultantė Z. Tverkutė, Panevėžyje yra kelios stiprios bendruomenės, kurios be kitos veiklos, prižiūri ir šiukšlių konteinerius.
,,Ir tuose dviejuose namuose daugelis žmonių yra pensininkai, bet jie džiaugiasi, kad vyksta socializacija – močiutės mielai rūšouoja antrines žaliavas, o už tai bendruomenė dar gauna šiek tiek pinigų“, - sakė nepriklausoma konsultantė.
Ji pridūrė, kad savivaldybėje turėtų būti žmogus, atsakingas už atliekų tvarkymą ir galėtų kaip lygus su lygiais diskutuoti tiek su valdžios institucijomis, tiek su atliekų surinkėkais ir tvarkytojais.
Rugsėjo 27-28 dienomis Druskininkuose vykstančiame IX metiniame forume ,,Atliekų tvarkymas“ susirinko apie 300 dalyvių, susijusių su gaminių poveikiu aplinkai bei atliekų tvarkymu: gamintojų, importuotojų ir perdirbėjų, surinkėjų asociacijų, atliekų surinkėjai, perdirbėjai, konsultantai, savivaldybių atstovai, Aplinkos, Ūkio, Sveikatos ministerijų, vyriausybės ir prezidentūros, visuomeninių organizacijų, studentijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Dalyvauja ir grupė užsienio šalių ekspertų bei kaimyninių šalių atstovai.
