Nagrinėjant naujus Keplerio kosminio teleskopo duomenis rasta planetų sistema, kurioje dvi planetos sukasi vienoje ir toje pačioje orbitoje.
Jei šis atradimas bus patvirtintas, jis paremtų teoriją, kurioje teigiama, kad kadaise Žemė savo orbita dalinosi su Marso dydžio objektu, su kuriuo susidūrus atsirado Mėnulis.
Šios dvi planetos yra dalis keturių planetų sistemos, pavadintos KOI-730. Jos aplink savo į Saulę panašią žvaigždę sukasi 9.8 dienų periodu, nutolusios nuo žvaigždės tuo pačiu orbitiniu atstumu ir maždaug 60 laipsnių viena nuo kitos. Jeigu būtumėte vienoje iš tų dviejų planetų, kitą planetą matytumėte naktiniame danguje kaip pastovų ryškų šviesos šaltinį, kurio ryškis nekinta ir kuris niekada nenusileidžia.
Toks dviejų planetų išsidėstymas (žr. dailininko paveikslą, NASA/Ames/JPL-Caltech) yra galimas. Kai vienas kūnas (planeta) sukasi aplink kitą daug masyvesnį kūną (žvaigždė), egzistuoja du Lagranžo taškai planetos orbitoje, kuriuose gali stabiliai suktis trečiasis kūnas. Šie taškai yra 60 laipsnių už ir prieš mažesnįjį kūną (planetą). Saulės sistemoje mes irgi randame tokių pavyzdžių: Jupiterio orbitoje Lagranžo taškuose sukasi asteroidų grupės – Trojanai.
Besiformuojant planetoms, šiuose taškuose taip pat gali formuotis dvi atskiros planetos, tačiau iki šiol nerasta tokio aiškaus pavyzdžio. Džekas Lizaueris (Jack Lissauer) iš NASA Ames tyrimų centro sako, kad tokios planetų sistemos tikrai nėra įprastas reiškinys. Mokslininko ir jo kolegų atrastos planetos bus išsamiai aprašytos straipsnyje, įteiktame „Astrophysical Journal“.
Atrastos planetos galėtų paremti ir vieną iš Mėnulio susiformavimo hipotezių. Manoma, kad Mėnulis susiformavo maždaug po 50 mln. metų po Saulės sistemos užgimimo, susidūrus Žemei ir kažkokiam Marso dydžio objektui.
Ar kada nors susidurs ir dvi KOI-730 sistemos planetos? Galbūt, tik tai, anot Bobo Vanderbėjaus (Bob Vanderbei) iš Prinstono universiteto skaičiavimų, įvyks negreit, maždaug po 2,22 mln. metų.
