Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė sveikindama projekto dalyvius priminė, kad dar visai neseniai, birželio 14-ąją, buvo minėtas septyniasdešimtmetis nuo mūsų šaliai skaudžios datos, kai šalyje buvo pradėti vykdyti trėmimai. „Istorinė atmintis – tautos gyvybės pradas, linkiu Jums ištvermės, sutvarkyti tai, ką galima sutvarkyti, o kur nieko sutvarkyti nebegalima – pasimelsti.“
Išlydėtuvių metu abiejų ekspedicijų dalyviams buvo įteiktos simbolinės Lietuvos vėliavos.
Ekspedicijos į Tomsko sritį vadovo asistentas Arnoldas Fokas, kalbėdamas apie būsimą kelionę, sakė: „Nors į Sibirą vykstu trečią kartą, jaudinuosi taip, tarsi pirmą kartą. Mūsų kelionė į Tomsko sritį truks apie dvylika valandų lėktuvu. Projekto dalyviai turės galimybę pamatyti tokias kapines, kurių nėra Lietuvoje“.
Į Tomsko sritį vykstantis Petras Petrevičius, paklaustas, kokių lūkesčių turi dalyvaudamas šiame projekte, sakė: „Noriu ten nuvažiuoti, nes manau, kad Sibiras tam tikra prasme yra Lietuvos dalis. Atrankoje į projektą dalyvavau pirmą kartą, o tai padaryti paskatino noras patirti, išgyventi ką nors naujo.“
Paklaustas apie įspūdžius iš bandomojo žygio, vaikinas sakė: „Buvo labai sunku, bet ir labai gerai – žygio metu susipažinau su puikiais žmonėmis. Prieš ekspediciją labiausiai jaudina nežinia, juk nesu ten buvęs ir nežinau, ko galiu tikėtis.“
Vaikinas prisipažino, kad jo tėvai, išgirdę apie sūnaus planus dalyvauti projekte, iš pradžių nepatikėjo, bet vėliau su šia mintimi apsiprato.
Dar viena misijos dalyvė, zarasiškė Aurelija Trimonytė, kalbėdama apie „Misija Sibiras“ projekto idėją sakė: „Tai labai kilni misija. Jauniems žmonėms, net pasikalbėjusiems su ištremtais seneliais ar vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie išgyveno tremtį, sunku suprasti, ką jiems teko patirti, o šis projektas suteikia galimybę patiems pamatyti tas vietas. Būtina pagerbti ir tremties neišgyvenusių, nesugrįžusių į Lietuvą žmonių atminimą.“
Kalbėdama apie bandomąjį žygį mergina sakė: „Jis buvo tikrai nelengvas ir tai matėsi. Ne visi sugebėjo išlaikyti ėjimo tempą, o ir nuospaudų buvo daugiau nei tikėtasi.“
Paklausta, kas labiausiai ją neramina prie lipant į traukinį, pašnekovė teigė: „Širdis nekirba galvojant, kur mes važiuojame, neramu dėl to, kokias emocijas ir patirtis parsivešime – dalyvavimas projekte „Misija Sibiras“ neabejotai pakeis mūsų gyvenimus“, – kalbėjo A. Trimonytė.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Liepos 7-osios pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje tvyrojo neįprastas šurmulys, keleivių dėmesį traukė grupė jaunuolių su didelėmis turistinėmis kuprinėmis – tai šių metų projekto „Misija Sibiras“ dalyviai, kurie traukiniu išvyko į Maskvą, o iš ten patrauks į Tomsko Sritį ir Tadžikistano Respubliką.
Ištvermę išbandė dar Lietuvoje
Jau šeštus metus iš eilės Lietuvos jaunimo organizacijų taryba tęsia projektą „Misija Sibiras“, kurio metu jauni žmonės lanko lietuvių tremties vietas Rusijos federacijoje ir kituose kraštuose, tvarko išlikusius tremtinių kapus, susitinka su ten gyvenančiais lietuviais, o sugrįžę į Lietuvą, keliauja po šalies mokyklas ir dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais.
Šiemet projekto organizatoriai sulaukė daugiau nei 1300 anketų, o į paskutinį projekto etapą – ekspediciją, buvo atrinkta 24 jaunuoliai. Projekto dalyvių ištvermė ir pasiryžimas įveikti šios kelionės metu iškilsiančius sunkumus išbandyti dar Lietuvoje: gegužės pabaigoje organizuotas bandomasis žygis, kurio metu su sunkiomis kuprinėmis jaunuoliai turėjo nužingsniuoti kelias dešimtis kilometrų Ankščių rajono miškais.
Šiemet į lietuvių tremties ir kalinimo vietas organizuojamos dvi ekspedicijos – į Rusijos federaciją Tomsko sritį išvyko 16 jaunuolių, šiai ekspedicijai vadovauja Gintautas Alekna, kita ekspedicija vyksta Tadžikistano Respubliką, kur 8 jaunuolius lydi prof. Algirdas Vyšniūnas.
Išvykstančių ekspedicijų dalyvių išlydėti atvyko ne tik tėvai, giminaičiai ir draugai, bet ir ankstesnių ekspedicijų dalyviai, buvę tremtiniai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai.