Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.
Finansų ministerija pabrėžia, kad atsiliekama įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis finansuojamus projektus – suplanuota 61 proc., pasirašyta sutarčių 21 proc. ir investuota 13 proc. Susisiekimo ministerijai skirtų ES lėšų.
Todėl siūloma iki gruodžio 10 dienos imtis priemonių, kad būtų greičiau pasirašytos ekologiškų autobusų įsigijimo bei pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo sutartys.
Be to, pasak Finansų ministerijos, vėluojant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, stringa 91 mln. eurų ES lėšų panaudojimas, už kurį atsakinga Energetikos ministerija. Vis dėlto tikimasi, kad šių metų pabaigoje projektui bus išmokėta nemaža dalis paramos.
Be to, 89 mln. eurų ES paramos nepanaudota šilumos tinklų modernizavimo ir plėtros projektams, kurių trukmė yra 24–40 mėnesių ir kurie gali būti įgyvendinami tik ne šildymo sezono metu.
Pasak ataskaitos, daugiausiai ES lėšų išmokėjusios yra Socialinės apsaugos ir darbo (59 proc.) ir Aplinkos ministerijos, mažiausiai – Energetikos (28 proc.), Vidaus reikalų (30 proc.) ir Kultūros (32 proc.) ministerijos.
Per tris metų ketvirčius ministerijos iš viso paskirstė 592 mln. eurų ES lėšų – tai sudaro 50 proc. 2019-ųjų asignavimų (1,2 mlrd. eurų).
Rugsėjo pabaigoje Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas užėmė 9-ąją vietą ir viršijo ES vidurkį.
Nuo 2014-2020 metų veiksmų programos pradžios sudaryta sutarčių už 5,073 mlrd. eurų (76 proc.) ES fondų lėšų. Iš viso per finansinį laikotarpį numatyta investuoti 6,709 mlrd. eurų ES lėšų.
